“Taigi, apie ką dabar rašote?” Šią savaitę dirbu iš savo uošvės namų. Palaiminga vieta viduryje miško, atokiau nuo centro, kuriame gyvenu su savo vaikinu, šurmulio.
“Ech, tai apie periodinį pasninką.
“Kaip per Ramadaną?”
“Taip, maždaug. Bet nebūtinai religiniu požiūriu.”
“Cha, tai, matyt, labai gerai!
Tai jau seniai nebėra naujas reiškinys, jei iš tikrųjų kada nors toks buvo. Periodinis badavimas, taip pat (ir galbūt geriau) žinomas kaip protarpinis badavimas, išpopuliarėjo tik pastaraisiais metais. Ir ne veltui! Toliau trumpai apžvelgsime, kas tiksliai yra protarpinis badavimas, iš kur jis kilęs ir kokiomis formomis galite jį atlikti.
KAS YRA PROTARPINIS BADAVIMAS?
Nors protarpinis badavimas būna įvairių formų, visos jos turi kai ką bendro. Bendras bruožas yra tas, kad suvartojamų kalorijų kiekį ribojate laike, o ne kiekyje. Iš čia ir kilo pavadinimas – periodinis, t. y. pertraukiamasis, badavimas.
Protarpinis badavimas apima laikotarpius, kai valgote ir nevalgote.
Periodinio badavimo metu kaitaliojami laikotarpiai, kai ribojamas suvartojamų kalorijų kiekis, ir laikotarpiai, kai kalorijų kiekis neribojamas. Nuo šių laikotarpių trukmės ir nuo to, kaip stipriai sumažinsite suvartojamų kalorijų kiekį, priklauso, kokią protarpinio badavimo formą pasirinksite. Paprastai per pasninką vanduo geriamas ir toliau, tačiau kai kuriose religinėse pasninko formose ir to daryti negalima, bet kol kas apie tai nekalbėsime. Taigi vis tiek galite mėgautis stikline vandens, puodeliu arbatos ar kavos be cukraus ar pieno.
PROTARPINIO BADAVIMO FORMOS
Yra daug skirtingų protarpinio badavimo formų. Toliau trumpai aptarsime tris žinomiausius metodus.
– Valgymo laiko apribojimas
Taikant šią lanksčią protarpinio badavimo formą, per dieną nustatomas tam tikras laikotarpis, per kurį valgote. Likusią dienos dalį nevalgote.
Dažniausiai taikomas “Leangains” protokolas, pagal kurį valgoma 8 valandas iš eilės, o likusias 16 valandų per dieną nevalgoma.
Pastaba: nors čia rašome lanksčiai, šis lankstumas yra tam tikra prasme ribotas. Pavyzdžiui, jei nusprendėte valgyti 9 valandas per dieną, o likusias 15 valandų pasninkauti, jūsų medžiagų apykaitai svarbu, kad šis pasninko laikotarpis kiekvieną kartą prasidėtų tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, jei pirmadienį pradedate badauti 18 val. vakaro, likusią savaitės dalį elkitės taip pat.
– 5:2
Laikantis protarpinio badavimo 5:2, turite dvi ne iš eilės einančias badavimo dienas. Šiomis dienomis per dieną suvartojama ne daugiau kaip 600 kalorijų. Likusias penkias dienas valgykite, kada (ir ką) norite.
– Pakaitinis dienos badavimas
Šiek tiek radikalesnė 5:2 metodo forma yra pakaitinis badavimas, jei galima taip pavadinti. 24 valandas valgote, ką tik norite, o kitas 24 valandas neviršijate 500 kalorijų.
Šioje “TedTalk” kalboje Cynthia Thurlow pasakoja apie daugybę periodinio badavimo privalumų.
PERIODINIS BADAVIMAS: APIE KĄ TURĖTUMĖTE PAGALVOTI
Kad ir kokią protarpinio badavimo formą pasirinktumėte, prie jos reikia priprasti. Taigi, jei pirmąją dieną nepavyksta iš karto, kitą dieną išbandyti kitokį valgymo ir badavimo modelį nepadės. Todėl suteikite savo organizmui galimybę priprasti prie naujos mitybos.
Be to, vertėtų iš anksto pasitarti su gydytoju. Yra tam tikrų veiksnių, dėl kurių vienas ar kitas metodas jums yra naudingesnis ar mažiau naudingas – daugiau apie tai galite paskaityti čia. Be to, mokslininkai ir mitybos specialistai toli gražu nesutaria, kad visos formos yra vienodai veiksmingos ir saugios visiems. Atrodo, kad jie sutaria dėl to, jog nėra protinga visą dieną nieko nevalgyti. Trijų valgymų per dieną praleidimas neišvengia rizikos.
Kaip matote, galite gana kūrybiškai pasirinkti, kaip elgtis su pertraukiamu badavimu (jei tik būsite atsargūs). Tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl protarpinis badavimas tapo toks populiarus. Šį mitybos modelį galite pritaikyti prie savo gyvenimo būdo ir konkrečių poreikių.
Prieš pasirinkdami, kada pasninkauti, o kada ne, verta pagalvoti apie daugybę periodinio pasninko privalumų. Juk nėra taip, kad pasninkavimo laikotarpiu jausitės blogai – priešingai!
IŠ KUR ATSIRADO PERIODINIS PASNINKAS?
Pasninkavimas religiniais sumetimais gyvuoja jau ne vieną šimtmetį, todėl periodinis pasninkas tikrai nėra naujiena.
Baigiame trumpą istorijos pamoką, jei taip galima sakyti. Iš tiesų periodinis badavimas anaiptol nėra naujas vakarietiškas reiškinys. Žmonės jau daugelį amžių praktikuoja pasninką.
Manoma, kad tai susiję su natūraliais ciklais, kurie visada buvo būdingi žmonėms. Maisto stygiaus laikotarpiai, dar visai neseniai, kaip jums žinoma, visada ir visur pasaulyje egzistavo. Taigi garantuota galimybė gauti maisto yra daug naujesnė nei pasninko idėja. Be to, tas nuolatinis prieinamumas vis dar nėra savaime suprantamas dalykas visur ir visiems. Taigi pasninkas iš dalies galėjo atsirasti dėl ekonominių sumetimų – galbūt kiek karčios pasiūlos ir paklausos formos.
Be to, daugelyje religijų sutinkami pasninko laikotarpiai. Pavyzdžiui, islamas turi Ramadaną, krikščionybė – 40 dienų prieš Velykas, judaizmas – Ta’anit, o daugelis budistų valgo tik ryte ir po pietų. Daugelio skirtingų religijų išpažinėjai su pasninku siejamą aiškumą suvokia kaip dvasinę patirtį arba būdą priartėti prie Dievo ar “vienio”.
Ar turite periodinio badavimo patirties? Ir kokiais sumetimais ėmėtės šios veiklos? Mums labai įdomu išgirsti jūsų įžvalgas!
NUORODOS Į TYRIMUS IR TEIGINIUS
[1] https://bit.ly/3QscSg1
[2] https://bit.ly/3QoKlIf
[3] https://bit.ly/3SANRB2
