Oksidacinis stresas: priežastys, simptomai, kaip sumažinti žalą

Oksidacinis stresas – tai pusiausvyros sutrikimas tarp organizme susidarančių laisvųjų radikalų kiekio ir jų neutralizavimo antioksidantų pagalba.

Oksidacinis stresas gali sukelti sveikatos sutrikimų, įskaitant organų ir audinių pažeidimus.

Laisvieji radikalai yra kenksmingi junginiai, susidarantys organizme vykstant biologiniams procesams, pavyzdžiui, virškinant maistą ir kvėpuojant.

Jie gali sukelti problemų organizme, įskaitant normalių ląstelių dalijimosi sutrikimą, energijos gamybos blokavimą ir DNR sunaikinimą. Jie taip pat gali skatinti uždegimą. Antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus ir padeda sumažinti jų daromą žalą.

Oksidacinis stresas ir laisvieji radikalai: kodėl jie svarbūs?

Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, susidarančios organizme metabolizuojant deguonį. Jų forma, dydis ir cheminė konfigūracija skiriasi.

Laisvieji radikalai „vagia“ elektronus iš kitų molekulių. Tai keičia kitų molekulių struktūrą ar funkciją, sukeldami žalą, pavyzdžiui, pakeisdami DNR užkoduotas instrukcijas, pakeisdami ląstelės membraną (paveikdami tai, kas patenka į ląstelę ir iš jos išeina) bei sukeldami kitus padarinius.

Esant mažam ar vidutiniam kiekiui, laisvieji radikalai organizme gali atlikti naudingą, netgi gyvybiškai svarbų vaidmenį. Tinkamu kiekiu jie yra būtini žmogaus sveikatai palaikyti.

Antioksidantai padeda kontroliuoti laisvuosius radikalus, juos neutralizuodami. Kai susidaro disbalansas tarp susidarančių laisvųjų radikalų ir jų pašalinimo antioksidantų, atsiranda oksidacinis stresas.

Oksidacinis stresas gali pakenkti tokioms ląstelių struktūroms kaip:

• Membranos
• Lipidai
• Baltymai
• Lipoproteinai
• DNR

Jei oksidacinis stresas nekontroliuojamas, jis gali būti susijęs su:

• Lėtinėmis ir degeneracinėmis ligomis
• Kūno senėjimo proceso pagreitinimu
• Ūmiomis sveikatos problemomis (pavyzdžiui, insultu)

Kas yra antioksidantai?

Antioksidantai yra molekulės, kurios neutralizuoja laisvuosius radikalus, perduodamos jiems elektronus. Jie taip pat padeda atkurti DNR ir palaikyti ląstelių sveikatą.

Antioksidantų funkciją atlieka šimtai ar tūkstančiai medžiagų. Jos nėra tarpusavyje pakeičiamos. Jos turi skirtingą sudėtį, atlieka skirtingas funkcijas ir, manoma, veikia kaip tinklo dalys.

Tam tikruose maisto produktuose yra antioksidantų. Maistinių medžiagų antioksidantai apima vitaminus A, C ir E bei mineralus – varį, cinką ir seleną. Ne maistinių medžiagų antioksidantai apima kitus maisto junginius, pavyzdžiui, fitocheminius, randamus augaluose, tokiuose kaip pomidorai ir spanguolės.

Antioksidantai gali būti tirpūs vandenyje. Juos organizmas geriausiai įsisavina, tačiau jie greitai išsiskiria su šlapimu. Polifenoliai ir vitaminas C yra tirpių vandenyje antioksidantų pavyzdžiai.

Antioksidantai taip pat gali būti tirpūs riebaluose. Kad organizmas galėtų įsisavinti ir panaudoti šiuos antioksidantus, turi būti riebalų. Kadangi jie nėra lengvai pašalinami iš organizmo, jie gali kauptis iki pernelyg aukšto lygio. Vitaminas E yra vienas iš tirpių riebaluose antioksidantų.

Oksidacinio streso simptomai ir ilgalaikiai padariniai

Oksidacinis stresas prisideda prie ląstelių pažeidimų.

Laikui bėgant tai gali turėti įtakos įvairių sveikatos sutrikimų atsiradimui, tarp kurių yra:

• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
• Aterosklerozė (arterijų sustorėjimas arba sukietėjimas dėl aterosklerozinių plokštelių susidarymo)
• Alzheimerio liga
• Širdies liga (laisvieji radikalai skatina mažo tankio lipoproteinų, arba LDL, cholesterolį prilipti prie arterijų sienelių)
• Kepenų liga
• Tam tikros vėžio rūšys (pavyzdžiui, burnos ertmės, stemplės, skrandžio ir žarnyno vėžys)
• Artritas
• Regos praradimas (dėl akies lęšiuko pablogėjimo)
• Parkinsono liga (ir kitos ligos, kylančios dėl smegenų nervinių ląstelių pažeidimo)
• Senėjimo proceso pagreitinimas
• Galimi neuropsichiatriniai sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija (reikia daugiau tyrimų)¹

Sąlygos, susijusios su didesniu oksidaciniu stresu

Tyrimai nustatė (įvairiu mastu) ryšį tarp oksidacinio streso ir įvairių sveikatos sutrikimų atsiradimo ir (arba) progresavimo, įskaitant:

• Širdies ir kraujagyslių ligas (aterosklerozę, išemiją, hipertenziją, kardiomiopatiją, širdies hipertrofiją ir stazinį širdies nepakankamumą)
• Plaučių ligas (pavyzdžiui, astmą ir LOPL)
• Neurokognityvinius/neurologinius sutrikimus (tokius kaip Alzheimerio liga, Parkinsono liga, amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS), išsėtinė sklerozė (MS), depresija ir atminties praradimas)
• Medžiagų apykaitos sutrikimus (pavyzdžiui, cukrinį diabetą)
• Tam tikrus vėžio tipus
• Reumatoidinį artritą
• Inkstų funkcijos sutrikimus

Kas didina oksidacinį stresą?

Oksidacinis stresas gali atsirasti, kai laisvųjų radikalų yra daugiau, nei organizmas gali neutralizuoti. Laisvieji radikalai gali susidaryti iš endogeninių (atsirandančių organizme) ir egzogeninių (atsirandančių už organizmo ribų) šaltinių.

Endogeninis laisvųjų radikalų susidarymas gali kilti iš tokių šaltinių kaip:

• Imuninių ląstelių aktyvacija
• Uždegimas
• Infekcija
• Vėžys
• Išemija (ribotas kraujo srautas/deguonies tiekimas į kūno dalį)
• Pernelyg intensyvi fizinė veikla
• Psichologinis stresas
• Senėjimas

Egzogeninių laisvųjų radikalų susidarymą gali lemti tokie šaltiniai kaip:

• Aplinkos teršalai
• Sunkieji metalai
• Tam tikri vaistai (tokie kaip ciklosporinas, takrolimuzas, gentamicinas ir bleomicinas)
• Tam tikri maisto gaminimo produktai (tokie kaip naudotas aliejus, per didelis polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas, maisto priedai ir rūkyta mėsa)
• Tabako dūmai
• Alkoholis
• Poveikis spinduliuotei (įskaitant ultravioletinę, arba UV, spinduliuotę/saulės spindulius)
• Pesticidai ir kitos cheminės medžiagos
• Ozonas
• Alergenai

Kaip sumažinti oksidacinį stresą

Antioksidantų turtinga mityba gali padėti išvengti ar sumažinti oksidacijos daromą žalą bei sumažinti tam tikrų ligų, pvz., širdies ligų ir tam tikrų vėžio rūšių, riziką.

Antioksidantų yra vaisiuose, daržovėse, neskaldytuose grūduose, riešutuose, taip pat kai kuriose mėsos, žuvies ir paukštienos rūšyse.

Geri antioksidantų šaltiniai:

• Kryžmažiedžių daržovės: pvz., brokoliai, žiediniai kopūstai ir kopūstai
• Žalios lapinės daržovės: pvz., špinatai
• Kitos daržovės: pavyzdžiui, kukurūzai, pomidorai, morkos, baklažanai, moliūgai, raudonieji pipirai ir saldžiosios bulvės
• Svogūniniai: pavyzdžiui, porai, svogūnai ir česnakai
• Vaisiai: pavyzdžiui, abrikosai, arbūzai, rausieji greipfrutai, mangai, vynuogės, uogos, citrusiniai vaisiai, obuoliai, apelsinai, juodosios serbentės, kivi ir avokadas
• Pupelės: pavyzdžiui, sojos pupelės, tofu, lęšiai ir žirniai
• Riešutai ir sėklos: pvz., sezamas
• Žolelės: pvz., petražolės
• Nesusmulkinti grūdai: pvz., sėlenos
• Arbata: įskaitant žaliąją arbatą
• Augaliniai aliejai: pvz., kviečių daigų aliejusPienasJūros gėrybėsLiesos mėsos

Šie maisto produktai suteikia daug įvairių antioksidantų rūšių, todėl svarbu vartoti jų įvairovę. Tyrimai rodo, kad antioksidantai geriausiai veikia, kai yra derinami su kitomis maistinėmis medžiagomis, augalinėmis cheminėmis medžiagomis ir kitais antioksidantais.

Vis daugiau įrodymų rodo, kad antioksidantai yra veiksmingesni, kai vartojami kaip visaverčio maisto dalis, o ne išskirti iš maisto ar kaip maisto papildai.

Vartojant antioksidantų turinčių vitaminų ar mineralų žymiai didesniais kiekiais nei rekomenduojama su maistu, jie gali pradėti veikti kaip prooksidantai ir sukelti žalą. Prieš pradėdami vartoti maisto papildus, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu ar registruotu dietologu.

Maisto produktų, turinčių daug antioksidantų, vartojimas yra sveikos gyvensenos plano dalis, tačiau jie negali pakeisti bendrų sveikos gyvensenos pasirinkimų.

Maži pokyčiai, turintys didelį poveikį oksidaciniam stresui

Oksidacinio streso prevencija yra susijusi su pusiausvyra. Daugiau ne visada reiškia geriau, ypač kai kalbama apie maisto papildus.

Sutelkite dėmesį į bendrus subalansuoto gyvenimo būdo pasirinkimus, pavyzdžiui:

• Vartokite subalansuotą mitybą, į kurią įeina įvairūs maistingaisiais elementais turtingi maisto produktai, įskaitant tuos, kurie yra antioksidantų šaltiniai.
• Pasitarkite su registruotu dietologu dėl jums tinkamo sveikos mitybos plano sudarymo.
• Daug judėkite, bet neperdirbkite.
• Nerūkykite.

Išvada:

Oksidacinis stresas yra svarbus biologinis procesas, susijęs su pusiausvyros tarp laisvųjų radikalų ir antioksidantų sutrikimu. Nors nedidelis laisvųjų radikalų kiekis yra būtinas normalioms organizmo funkcijoms, jų perteklius gali pažeisti ląsteles, DNR ir audinius, prisidėti prie lėtinių ligų vystymosi bei spartinti senėjimo procesus.

Siekiant sumažinti oksidacinio streso poveikį, svarbiausia yra laikytis subalansuotos gyvensenos: vartoti įvairų, antioksidantų turtingą maistą, vengti žalingų įpročių, kontroliuoti stresą ir nepasikliauti vien tik maisto papildais.