STRESO ĮVEIKIMAS: 4 BŪDAI
Anksčiau kalbėjome apie fizines ir psichines streso pasekmes. Tačiau kaip tiksliai kovoti su stresu? Mūsų gilinimosi į šią temą pabaigoje pateikiame 4 būdus, kaip padidinti savo psichologinį atsparumą.
1. JUDĖJIMAS
Daugeliui žmonių judėjimas yra greita priemonė nuo bet kokio streso. Viskas prasideda nuo mažų dalykų: vieną kartą gūžtelėkite pečiais, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite arba trumpai pasivaikščiokite.
Mankšta ne tik padeda greitai išspręsti problemą, bet ir suteikia daugiau atsparumo stresui. Reguliari mankšta teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą ir neuromediatorių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, veikimą.
Kokią mankštos formą geriausia pasirinkti? Tai gali priklausyti nuo konkretaus žmogaus. Vieniems žmonėms idealiai tinka grupinis sportas, kitiems – joga ar tai-či. Eksperimentuokite ir atraskite!
Taip pat svarbu, kaip dažnai ir kaip ilgai sportuojate. Stresą keliančią dieną pakanka 10-15 minučių mankštos. Pavyzdžiui, prieš pat darbą atlikite trumpą treniruotę, o per pietų pertrauką – dar vieną.
Siekiantiems ilgalaikio poveikio geriausia pradėti nuo maždaug 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę. Ar užsiimate sunkesniu sportu, pvz., crossfitu? Tuomet jau pajusite poveikį, jei sportuosite 75 minutes per savaitę.
2. MITYBA
Maisto poveikis psichikos sveikatai tiriamas jau apie 40 metų. Tai, ką valgote, daro įtaką jūsų savijautai – tai neabejotina. Keletas įdomių išvadų:
- Riebalai sutrikdo serotonino gamybą. Taigi tie, kurie vartoja (per daug) riebalų, dažniau turi nuotaikos sutrikimų ir yra mažiau atsparūs stresui.
- Baltymai skatina serotonino gamybą. Ura!
- Riebus maistas sukelia nuovargio ir vangumo jausmą, todėl gali būti sunku įveikti stresą.
Tačiau jūsų psichikos sveikatos ir mitybos ryšys yra sudėtingas. Pavyzdžiui, daug riebalų ir mažai angliavandenių turinti dieta taip pat gali pagerinti nuotaiką. Panašų poveikį gali turėti ir atvirkštinė dieta – mažai riebalų ir daug angliavandenių.
Neabejotina, kad sveiko kūno žmonės jaučiasi laimingesni. Taigi svarbiausia rasti tinkamą pusiausvyrą. Daugiau jokių picų? Tikrai ne. Pasirūpinkite, kad jūsų mityba būtų įvairi ir gautumėte tinkamų maistinių medžiagų, tada galėsite be rūpesčių mėgautis pica.
Galbūt dar svarbiau nei tai, ką valgote, yra tai, kad valgote. Tuščią skrandį dėl nereguliaraus valgymo būdo jaučiate kur kas dirglesnį nei dėl netinkamo maisto.
3. HIDRATACIJA
Dehidratacija kenkia daugeliui organizmo procesų. Be kita ko, hidratacija turi įtakos serotonino gamybai, kortizolio gamybai ir bendrai smegenų veiklai.
Netgi teigiama, kad dehidratacija turi tiesioginės įtakos depresijos ir nerimo sutrikimų vystymuisi. Pavyzdžiui, tie, kurie geria nepakankamai vandens, dažniau patiria nerimo ir panikos priepuolius.
Kiek tiksliai vandens turėtumėte suvartoti? 35 mililitrai kilogramui kūno svorio yra teisingas kelias. Be to, stenkitės gerti vandenį tolygiai, pavyzdžiui, kas valandą išgerkite po didelę stiklinę vandens.
4. “MINDSHIFT” IR DĖMESINGUMAS
Dėl šios paskutinės strategijos trumpam pasineriame į savo mintis. Nes nesvarbu, kaip tai pasuksite, stresą keliantys įvykiai yra gyvenimo dalis. Nuo jų neįmanoma pabėgti. Tai nėra guodžianti mintis, mes tai puikiai žinome, tačiau jos negalime išvengti.
Jau vien tai, kad pripažįstame, jog streso akimirkos yra gyvenimo dalis, tai pirmas žingsnis į sąmoningą gyvenimą. Ši idėja iš tikrųjų yra labai paprasta.
Neigiamos patirties priėmimas yra teigiama patirtis.
Tik pagalvokite, koks geras jausmas pagaliau atleisti nuoskaudas arba kiek ramybės įgaunate atleidę.
Apsvarstykite ir atvirkštinį variantą. Įsivaizduokite, kad jūsų diena neįtikėtinai bloga. Argi tokiomis dienomis yra dalelė jūsų, kuri priešinasi tokiai dienai? Kūrinys, kuriame jaučiamės siaubingai, o gal net baiminamės, kad bloga nuotaika neišnyks. Mintyse ta bloga diena tampa vis didesnė ir didesnė, vis svarbesnė ir… blogesnė.
Galbūt jau esate tai patyrę anksčiau. Kai tik paleidžiate šias mintis ir priimate savo dieną tokią, kokia ji yra, daugybė kančių paprastai išnyksta.
Teigiamos patirties troškimas yra neigiama patirtis.
Pavėluosite į traukinį, išsipilsite kavą, o susitikimas, į kurį paskubomis traukėte, vis dėlto neįvyks. Jaučiatės – tiesiai šviesiai – kaip šūdas. Jei tik traukinys būtų buvęs laiku, jei tik būtumėte ką tik išgėrę tos kavos ir jei tik tas susitikimas būtų įvykęs. Visa teigiama patirtis, kurią praleidote. Mintis, kad viskas galėjo būti geriau ar net teisingiau, sukelia daug nuoskaudų. Liekate prie įsivaizduojamos geros dienos.
O kas, jei visa tai pamirštumėte? Pavyzdžiui, ką daryti, jei atsiveriate galimoms teigiamoms tokios nesėkmingos dienos pasekmėms? Galbūt galėjote ramiai skaityti traukinyje. Galbūt nuvažiavote į tikrai gražų miestą, kurį galėtumėte tyrinėti per laimėtą laiką. Ir galbūt tiesiog gera nesijausti blogai dėl šios dienos. Abstraktu, bet labai stiprus.
NUORODOS Į TYRIMUS IR TEIGINIUS
[1] https://bit.ly/3UVLMRw
[2] https://bit.ly/3UZA6wS
[3] https://bit.ly/3SxYiFf
[4] https://bit.ly/3M3PfJD
[5] https://bit.ly/3BWGQTy
