Fizinis stresas: mes visi kartais jį patiriame. Širdies ritmas padažnėja, kvėpavimas užstringa gerklėje, svaigsta galva arba tiesiog būnate labai įsitempę. Stresą sukeliantys veiksniai yra dar įvairesni nei reakcijos į stresą: žmogus yra stresui jautrus gyvūnas – nuo riaumojančio lokio iki sunkaus egzamino ar netikėto telefono skambučio.
Stresas gali būti daugiausia tarp ausų, bet tai, kas yra tarp ausų, vis tiek yra mūsų kūnuose. Šiame straipsnyje plačiau apžvelgsime fizinį stresą, sužinosime, kaip stresas (ilgalaikis ir trumpalaikis) veikia organizmą ir ką galite padaryti, kad sumažintumėte fizinius streso simptomus.
STRESO RŪŠYS
Prieš toliau aptariant fizinį stresą, svarbu atskirti įvairias streso rūšis.
- Ūmus stresas – tai staigus arba laikinas stresas. Kūnas reaguoja, bet kai stresas praeina, sumažėja ir fizinė įtampa. Pagalvokite apie egzaminą arba vos išvengę automobilio.
- Lėtinis stresas – tai reakcija į itin intensyvų arba pasikartojantį, nuolatinį stresą. Kai į ūmų stresą tenka reaguoti neįprastai dažnai per tam tikrą laiką arba kai ūmus stresas tęsiasi, stresas gali tapti lėtiniu. Taip yra, pavyzdžiui, potrauminio streso sindromo (PTSS) atveju. Pavyzdžiai – karas, smurtiniai santykiai arba augimas disfunkcinėje šeimoje.
- Be to, galbūt galima kalbėti apie tarpinį stresą, savotišką tarpinį etapą.
Tai, kaip žmonės reaguoja į stresą, yra labai individualu. Tai, kas mane traumuoja, jums gali būti kasdieniška. Dažnai kalbama apie tai, kas slypi po paviršiumi. Pavyzdžiui, būti beveik suduotam, gali būti dirgiklis ir iškelti esmines problemas, apie kurias galbūt anksčiau nė nenutuokėte.
Jei norite daugiau sužinoti apie psichikos reakcijas į stresą, skaitykite čia.
Eismo agresija iš tikrųjų yra kovos reakcija į eismo stresą.
FIZINIO STRESO SIMPTOMAI
Kai kurie fiziniai trumpalaikio streso simptomai:
- Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis
- Įtempti raumenys – galvokite apie suglaustus pečius ir drebančias rankas.
- Galvos svaigimas, kartais jausmas, kad alpstate
- Prakaitavimas
Fiziniai lėtinio streso simptomai gali būti tokie:
- Mėnesinių ciklo pokyčiai
- Miego problemos ir nuovargis
- Svorio pokyčiai, tiek priaugant, tiek numetant svorio
- Aukštas kraujospūdis
- Sumažėjęs imunitetas: dažniau serga, lėčiau sveiksta
KAIP STRESAS VEIKIA JŪSŲ KŪNĄ
Streso simptomai pasireiškia įvairiai. Tačiau kaip atsiranda šios reakcijos? Norint geriau suprasti, iš kur kyla fizinio streso simptomai, pravartu žinoti, kaip jūsų organizmas susidoroja su stresu.
Kovos arba bėgimo reakcija skirta pasiruošti fizinei grėsmei, pavyzdžiui, meškos užpuolimui. Nors šiais laikais su meškomis susiduriame ne taip jau dažnai, streso reakcija vis dar išlieka.
TRUMPALAIKIS TERMINAS
Dėl ūmaus arba staigaus streso staiga pasikeičia:
- Endokrininė arba hormoninė sistema
- Nervų sistema
- Širdies ir kraujagyslių sistema
- Imuninė sistema
Tokio ūmaus fizinio streso metu organizmas kitaip paskirsto energiją. Papildomos energijos gauna smegenys ir raumenys – ruošiamės kovai (nesvarbu, ar ta kova bus, ar ne). Padidėja širdies ritmas ir kraujospūdis, o į raumenis patenka daugiau kraujo. Net mūsų imuninė sistema laikinai sustiprėja.
Veiksmai, kuriuos organizmas šiuo metu laiko mažiau svarbiais, yra, taip sakant, pristabdomi, kol stresas vėl atslūgs. Tuomet laikinai sustoja virškinimas ir alkis, taip pat augimo procesai ir organizmo sistemos, atsakingos už reprodukciją (prisiminkime menstruacijų ciklą).
Fizinis stresas ilgainiui sumažina jūsų atsparumą. Todėl streso simptomai išlieka vis ilgiau.
Įdomu tai, kad organizmas gali atskirti du pagrindinius streso šaltinius.
- Ar reikalingas veiksmas arba judėjimas? Tada organizmas suaktyvina širdies raumenį. Jūsų kūnas ruošiasi kovai. Žinoma, visai nebūtina, kad čia vyktų tikra kova. Tokia reakcija pasireiškia ir tada, kai, pavyzdžiui, reikia sakyti kalbą. Tai atitinka reakciją “kovok arba bėk“.
- Ar išmintingiau yra apsisaugoti, o gal geriausia būtų būti budriam? Tada reakcija greičiausiai vyks kraujagyslėse. Jūsų kraujas atitraukiamas nuo išorinio kūno sluoksnio link organų (pagalvokite, kad iš baimės išblyškote), kad sumažintumėte kraujavimą. Tai savo ruožtu labiau panašu į reakciją “alpti arba sušalti“. Pavyzdžiui, žiūrėkite įtemptą vaizdo įrašą arba įkiškite kojas į kibirą su lediniu vandeniu.
Įprastose situacijose šie pokyčiai vėl vyksta atvirkščiai – stresui atslūgus, organizmas grįžta į status quo.
ILGALAIKIS LAIKOTARPIS
Šis gebėjimas prisitaikyti (t. y. gebėjimas pakeisti reakciją į ūmų stresą) gali būti pažeistas, kai nuolat ar net nuolat įsijungiame “streso režimą”.
ŠIRDIS IR KAULAI
Dėl pasikartojančio ar ilgalaikio streso širdies ir kraujagyslių sistemai padidėja kraujospūdis ramybės būsenoje ir sustorėja širdies raumuo. Dar vienas ilgalaikio streso simptomas yra reakcijos stereotipija – sutrikimas, kai organizmas reaguoja ir į ne grėsmę, o į stresą. Jei stresas tęsiasi, kraujagyslės taip pat pažeidžiamos.
IMUNINĖ SISTEMA
Mūsų imuninė sistema turi trijų tipų citokinus (laikykite juos molekulėmis pasiuntinėmis, kurias gamina imuninės ląstelės):
- Uždegiminiai citokinai reaguoja į ūminį uždegimą
- Th1 citokinai yra atsakingi už imunitetą ląsteliniu lygmeniu
- Th2 citokinai yra atsakingi už humoralinį imunitetą – apsaugą nuo bakterijų ir virusų.
Tarpinio streso (tarpinio lygio tarp ūmaus ir lėtinio streso) pasekmė yra ta, kad imuninė sistema gamina daugiau th1 ir mažiau th2 citokinų. Apsauga nuo bakterijų ir virusų iš dalies nuslopinama, o ląstelių apsauga nuo fizinių atakų sustiprėja.
Kuo labiau artėjate prie lėtinio streso, tuo labiau išsibalansuoja imuninė sistema. Laikui bėgant šie trys citokinai gaminami visiškai netinkamomis proporcijomis. Žaizdos gyja lėčiau, ilgiau sveikstame po operacijų, esame jautresni ligoms ir net prasčiau reaguojame į skiepus. Manoma, kad uždegiminių citokinų reguliacijos sutrikimai taip pat turi įtakos depresijos vystymuisi. (nuoroda į psichologinį stresą)
FIZINIO STRESO SIMPTOMŲ MAŽINIMAS.
Negalėtume drąsiai užbaigti šio straipsnio, jei bent trumpai nepakalbėtume apie tai, ką galite padaryti dėl fizinio streso. Net ir nuo lėtinio streso galime atsigauti, o su tinkama pagalba tai padaryti šiek tiek lengviau. Toliau nurodyti veiksmai dažnai padės jums nueiti ilgą kelią.
JUDĖTI
Ne kartą įrodyta, kad fizinis aktyvumas yra puiki priemonė nuo fizinio streso. Būkite kūrybingi: vaikščioti yra smagu, tačiau mylėjimasis taip pat turi privalumų. Aš asmeniškai jogoje radau daug išsigelbėjimo, bet tai nereiškia, kad joga yra jums tinkamas vaistas. Yra daugybė galimybių: laisvasis bėgimas, taiči, futbolas, pilatesas….
TRE – TRAUMŲ ATPALAIDAVIMO PRATIMAI
TRE arba traumos atpalaidavimo pratimai – tai pratimai, padedantys iškelti giliai įsisenėjusią įtampą į paviršių. Tai palyginti naujas streso simptomų gydymo metodas, todėl tyrimai vis dar riboti. Pirmieji rezultatai jau teikia vilčių.
Toliau pateiktame vaizdo įraše Davidas Berceli paaiškina, kaip tai veikia.
RELAX
Raskite jums tinkančią atsipalaidavimo techniką. Pagalvokite apie kvėpavimo pratimus, meditaciją arba atstatomąją jogą (pavyzdžiui, jin jogą arba jogą nidrą).
Patarimai:
- Atpalaidavimo techniką praktikuokite po aktyvesnių kūno veiklų, tada rezultatas paprastai būna stipresnis.
- Įveskite tai į kasdienybę: tai ne tik padeda atsikratyti jau esamo fizinio streso, bet ir padaro jus atsparesnius naujam stresui.
Vyrai paprastai apkabina daug rečiau nei moterys. Be to, apkabinimo poveikis vyrams ir moterims nėra vienodas!
APSIKABINIMAI
Terapinis apkabinimas! Įrodyta, kad glamonės turi fiziologinį poveikį organizmui:
- Sumažėjęs širdies susitraukimų dažnis
- padidėja oksitocino (be kita ko, meilės hormono, bet ne tik jo) gamyba.
- parasimpatinės nervų sistemos (nervų sistemos dalies, atsakingos už poilsį) suaktyvėjimas.
Ar nėra nė vieno žmogaus, kuris galėtų tvirtai suimti? Apglėbkite save (ir darykite tai bent jau taip pat tvirtai, kaip tai darytumėte su kitu žmogumi) arba investuokite į sunkesnę antklodę.
KALBĖKITE APIE TAI
“Nes kalbėjimas veikia.” Kalbant rimtai, neužstrikite ties streso simptomais. Fizinės reakcijos į stresą gali būti labai bauginančios, ypač kai jos yra lėtinės. Pasikalbėkite apie tai su žmogumi, kuriuo pasitikite, apsilankykite pas gydytoją arba kreipkitės psichologinės pagalbos, kad išsiaiškintumėte šią problemą. Dažnai dalis naštos nuo jūsų pečių nukrenta, kai tik duodate sau ženklą, kad esate ne vienas.
NUORODOS Į STRAIPSNIUS
[1] https://bit.ly/3zJ2No9
[2] https://bit.ly/3CxQoXd
[3] https://bit.ly/3ANCYFm
[4] https://mayocl.in/3TaBKLv
[5] https://bit.ly/3TgEkzz
[6] https://bit.ly/3AMwUg2
[7] https://bit.ly/3Rf3UDn
