Probiotikų nauda sveikatai – 8 pavyzdžiai

Probiotikai – tai draugiškos bakterijos, kurios gali padėti palaikyti sveiką virškinimą ir būti naudingos visai jūsų sveikatai.

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kuriuos galima gauti su fermentuotu maistu arba maisto papildais [1].

Vis daugiau tyrimų rodo, kad bakterijų pusiausvyra ar disbalansas virškinimo sistemoje yra susijęs su bendra sveikata ir ligomis.

Probiotikai skatina sveiką žarnyno bakterijų pusiausvyrą ir yra susiję su įvairia nauda sveikatai.

Tarp jų – nauda svorio metimui, virškinimo sveikatai, imuninei funkcijai ir kt. [2, 3].

Čia apžvelgiama pagrindinė su probiotikais susijusi nauda sveikatai.

1. PROBIOTIKAI PADEDA BALANSUOTI GERĄSIAS BAKTERJAS JŪSŲ ŽARNYNE

Probiotikai apima “gerąsias” bakterijas. Tai gyvi mikroorganizmai, kurie gali teikti naudos sveikatai [1].

Manoma, kad ši nauda atsiranda dėl probiotikų gebėjimo atkurti natūralią žarnyno bakterijų pusiausvyrą [4].

Disbalansas reiškia, kad yra per daug blogųjų ir per mažai gerųjų bakterijų. Taip gali atsitikti dėl ligos, vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų, netinkamos mitybos ir kitų priežasčių.

To pasekmės gali būti virškinimo problemos, alergijos, psichikos sveikatos sutrikimai, nutukimas ir kt. [5].

Probiotikų paprastai yra raugintuose maisto produktuose arba jie vartojami kaip maisto papildai. Be to, atrodo, kad jie yra saugūs daugumai žmonių.

TRUMPIAU

Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai. Vartojami pakankamais kiekiais jie gali padėti atkurti natūralią žarnyno bakterijų pusiausvyrą. Tai gali būti naudinga sveikatai.

2. PROBIOTIKAI GALI PADĖTI IŠVENGTI IR GYDYTI VIDURIAVIMĄ

Probiotikai plačiai žinomi dėl savo gebėjimo išvengti viduriavimo arba sumažinti jo sunkumą.

Viduriavimas yra dažnas šalutinis antibiotikų vartojimo poveikis. Jis atsiranda, nes antibiotikai gali neigiamai paveikti gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą žarnyne [6].

Keletas tyrimų rodo, kad probiotikų vartojimas susijęs su antibiotikų sukelto viduriavimo rizikos sumažėjimu [7].

Vieno tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad vartojant probiotikus C. difficile infekcijos (CDAD) atvejų sumažėjo 60 % [8].

Probiotikai taip pat gali padėti sergant kitų formų viduriavimu, nesusijusiu su antibiotikais.

Atlikus didelę 35 tyrimų apžvalgą nustatyta, kad tam tikros probiotikų padermės gali sutrumpinti viduriavimo trukmę vidutiniškai 25 valandomis [9].

Probiotikai taip pat sumažino keliautojų viduriavimo riziką [10].

Veiksmingumas priklauso nuo vartojamų probiotikų rūšies ir dozės [11].

Su mažesne viduriavimo rizika dažniausiai siejamos tokios atmainos kaip Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus casei ir mielės Saccharomyces boulardii [7, 10].

TRUMPIAU

Probiotikai gali sumažinti įvairių priežasčių sukelto viduriavimo riziką ir sunkumą.

3. PROBIOTIKŲ PAPILDAI GERINA KAI KURIAS SU PSICHIKA SUSIJUSIAS BŪKLES

Vis daugiau tyrimų žarnyno sveikatą sieja su nuotaika ir psichikos sveikata [12].

Tiek su gyvūnais, tiek su žmonėmis atlikti tyrimai rodo, kad probiotikų papildai gali pagerinti kai kuriuos psichikos sveikatos sutrikimus [13].

[13] atliktų tyrimų su žmonėmis apžvalgoje nustatyta, kad 1-2 mėnesius vartojant Bifidobacterium ir Lactobacillus padermių papildus gali pagerėti nerimas, depresija, autizmas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) ir atmintis [13].

Viename tyrime 6 savaites buvo stebimi 70 chemijos pramonės darbuotojų. Tiems, kurie per dieną suvalgydavo 100 g probiotinio jogurto arba kasdien gerdavo probiotines kapsules, pagerėjo bendra sveikata, depresija, nerimas ir stresas [14].

Nauda taip pat pastebėta atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 40 depresija sergančių pacientų.

8 savaites vartojant probiotikų papildų, sumažėjo depresijos lygis ir C reaktyvaus baltymo (uždegimo žymens) bei hormonų, tokių kaip insulinas, kiekis, palyginti su žmonėmis, kurie nevartojo probiotikų [15].

TRUMPIAU

Tyrimai rodo, kad probiotikų vartojimas gali padėti pagerinti psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimas, stresas ir atmintis, simptomus.

4. KAI KURIOS PROBIOTIKŲ RŪŠYS GALI PAGERINTI ŠIRDIES SVEIKATĄ

Probiotikai gali padėti išsaugoti sveiką širdį, nes mažina MTL (“blogojo”) cholesterolio kiekį ir kraujospūdį.

Tam tikros pieno rūgštį gaminančios bakterijos gali mažinti cholesterolio kiekį skaidydamos tulžį žarnyne [16].

Tulžis, natūraliai susidarantis skystis, daugiausia sudarytas iš cholesterolio, padeda virškinti.

Skaidydami tulžį, probiotikai gali neleisti jai pakartotinai absorbuotis žarnyne, kur ji gali patekti į kraują kaip cholesterolis [17].

TRUMPIAU

Probiotikai gali padėti apsaugoti širdį, nes mažina blogojo MTL cholesterolio kiekį ir šiek tiek mažina kraujospūdį.

5. GALI SUMAŽINI KAI KURIŲ EGZEMŲ IR ALERGIJŲ SUNKUMĄ

Senesni tyrimai rodo, kad tam tikros probiotikų padermės gali sumažinti egzemos sunkumą vaikams ir kūdikiams [18].

Vis dėlto, palyginti su tuo, kad šiuo metu esamos probiotikų padermės nepagydomos jokiais probiotikais, jų poveikis egzemos būklės pagerėjimui greičiausiai yra nedidelis arba visai nepadidėja [19].

Ryšys tarp probiotikų ir egzemos sunkumo sumažėjimo vis dar silpnas, todėl reikia atlikti daugiau tyrimų [20, 21].

TRUMPIAU

Probiotikai gali sumažinti tam tikrų alergijų, pavyzdžiui, kūdikių egzemos, riziką ir sunkumą. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų.

6. GALI PADĖTI SUMAŽINTI KAI KURIUOS VIRŠKINIMO SUTRIKIMUS

JAV daugiau kaip milijonas žmonių serga uždegiminėmis žarnyno ligomis, įskaitant opinį kolitą ir Krono ligą [22].

Tam tikrų rūšių Bifidobacterium ir Lactobacillus padermių probiotikai pagerino lengvo laipsnio opinio kolito simptomus sergantiems žmonėms [23].

Tačiau panašu, kad probiotikai nedaro didelio poveikio Krono ligos simptomams [24].

Nepaisant to, probiotikai gali būti naudingi sergant kitomis žarnyno ligomis. Ankstyvieji tyrimai rodo, kad jie gali padėti sergant dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) [25].

TRUMPIAU

Probiotikai gali padėti sumažinti žarnyno sutrikimų, tokių kaip opinis kolitas, IBS ir nekrozinis enterokolitas, simptomus.

7. PROBIOTIKAI GALI PAGERINTI IMUNINĘ SISTEMĄ

Senesni tyrimai rodo, kad probiotikų vartojimas sumažino kvėpavimo takų infekcijų tikimybę ir trukmę. Tačiau įrodymų kokybė buvo žema [26].

Taip pat įrodyta, kad probiotikas Lactobacillus crispatus 50 % sumažina šlapimo takų infekcijų (ŠTI) riziką moterims [27].

Galiausiai, norint išsiaiškinti probiotikų ir imuniteto ryšį, reikia atlikti daugiau tyrimų.

TRUMPIAU

Probiotikai gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir apsaugoti nuo infekcijų.

8. GALI PADĖTI ATSIKRATYTI NEPAGEIDAUJAMŲ KILOGRAMŲ IR PILVO RIEBALŲ

Probiotikai gali padėti numesti svorio dėl įvairių mechanizmų [28].

Pavyzdžiui, kai kurie probiotikai neleidžia žarnyne įsisavinti su maistu gaunamų riebalų.

Tuomet riebalai pasišalina su išmatomis, o ne kaupiasi organizme [29].

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vartojant sinbiotinių preparatų padaugėjo žarnyno bakterijų, ypač Bifidobacterium ir Lactobacillus, turinčių teigiamą poveikį sveikatai. Taip pat paaiškėjo, kad jis padidino žarnyno mikrobiotos turtingumą ir padidino potencialiai naudingų mikrobų rūšių gausą [30].

Norint išsiaiškinti probiotikų ir svorio ryšį, reikia atlikti daugiau tyrimų [31].

TRUMPIAU

Tam tikri probiotikai gali padėti numesti svorio ir sumažinti pilvo riebalų kiekį. Tačiau kitos padermės yra susijusios su svorio didėjimu.

GERIAUSIAS BŪDAS GAUTI NAUDOS IŠ PROBIOTIKŲ

Probiotikų galite gauti iš įvairių maisto produktų arba papildų.

Gyvosios probiotinės kultūros dažnai randamos raugintuose pieno produktuose, pavyzdžiui, jogurtuose ir pieno gėrimuose. Fermentuotuose maisto produktuose, pavyzdžiui, marinuotose daržovėse, tempeh, miso, kefyre, kimči, raugintuose kopūstuose ir sojų produktuose, taip pat gali būti pieno rūgšties bakterijų.

Taip pat galite vartoti probiotikų tablečių, kapsulių ir miltelių pavidalu, kuriuose yra džiovintų bakterijų.

Tačiau reikia žinoti, kad kai kuriuos probiotikus skrandžio rūgštis gali sunaikinti dar prieš jiems patenkant į žarnyną, o tai reiškia, kad negaunate numatytos naudos.

Jei norite patirti bet kokią pirmiau aptartą naudą sveikatai, svarbu suvartoti pakankamą jų kiekį.

Daugumoje tyrimų, parodžiusių naudą, buvo naudojamos 1-100 mlrd. gyvų organizmų arba kolonijas formuojančių vienetų (KSV) dozės per dieną.

 

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *