Magnis ir magnio poveikis organizme

Sužinokite, kaip ląstelės naudoja magnį energijai gaminti ir kaupti, elektrolitų pusiausvyrai reguliuoti ir išvengti ląstelių mutacijų.

Be magnio negalėtume pasigaminti energijos, mūsų raumenys nuolat susitrauktų ir negalėtume reguliuoti gaminamo ir į kraują išsiskiriančio cholesterolio kiekio.

 

Magnio jonai reguliuoja daugiau kaip 300 biocheminių reakcijų organizme, nes yra fermentų kofaktoriai. Jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį reakcijose, kurių metu organizmo ląstelėse gaminamas ir naudojamas ATP – pagrindinis energijos vienetas.

MAGNIO FUNKCIJŲ SĄRAŠAS

Kodėl magnis turi tokį didžiulį poveikį organizmui? Paslaptis yra jo veikimas ląstelėse, kuris net ir dabar yra intensyvių tyrimų objektas, o jo tyrimams skirti ištisi žurnalai.

Šiame straipsnyje sužinosite, kaip magnis reguliuoja ir palaiko:

• Fermentų aktyvumą, todėl vyksta tūkstančiai biocheminių procesų
• Energijos gamybą ir ATP – organizmo ląstelių energijos kaupiklį
• DNR ir RNR – vidines organizmo instrukcijas, pagal kurias kuriami baltymai ir naujos ląstelės
• Mineralų pusiausvyrą, būtiną ląstelių gyvybei palaikyti

Susiję šio skyriaus straipsniai:

• Magnio nauda sveikatai: įskaitant prevenciją, gydymą ir bendrą fizinį pajėgumą.

KAS YRA MAGNIS? JONINIO MAGNIO IR ORGANIZMO CHEMIJOS SUPRATIMAS

Magnis yra antras pagal paplitimą elementas žmogaus ląstelėse ir ketvirtas pagal paplitimą teigiamą krūvį turintis jonas žmogaus organizme.  Kūno ląstelėse jis atlieka šimtus funkcijų.

Gamtoje magnio galima rasti įvairiais pavidalais, sujungto su kitais atomais, pvz:

• magnio chloridas, natūraliai randamas jūroje
• magnezitas, netirpi akmens druska, dar žinoma kaip magnio karbonatas
• augaluose – kaip pagrindinis chlorofilo elementas

Viena lengvai prieinamų ir lengvai pasisavinamų magnio formų yra magnio chloridas. Kadangi magnio chloridas tirpsta vandenyje, jis lengvai disocijuoja, todėl padidėja absorbcijos greitis.

Visos organinės medžiagos – augalai, gyvūnai ir žmogaus kūnas – yra sudarytos iš tokių elementų, kaip deguonis, anglis ir vandenilis, derinių.

Šie maži statybiniai elementai susijungia į junginius, kurie sudaro mūsų organizmą:

• Audiniai
• Kūno skysčiai
• Mikroskopiniai elementai, reguliuojantys organizmo funkcijas.

Deguonis, anglis, vandenilis ir azotas sudaro visų gyvųjų medžiagų junginių pagrindą. Be junginių, sudarytų iš šių keturių labiausiai paplitusių elementų, likusią kūno dalį sudaro mineralai.

Magnis yra makromineralas, kurio, skirtingai nei mikroelementų, organizmui reikia dideliais kiekiais. Kalcis, natris ir kalis taip pat yra makromineralai. Vidutiniškai žmogaus organizme yra apie 25 g magnio – vieno iš šešių būtiniausių mineralų, kurie turi būti gaunami su maistu.

Patekęs į organizmą su maistu, maisto papildais ar vietinėmis priemonėmis, magnis suskaidomas ir išsiskiria, sudarydamas savarankiškus magnio atomus, arba “jonus”. Jonų pavidalo magnis turi teigiamą krūvį, paprastai žymimą Mg2+.

Magnio katijonai, esantys kauluose, veikia kaip kūno struktūros dalis. Tačiau, ko gero, dar svarbesnė yra jų kaip ląstelių reguliatorių funkcija šimtuose cheminių reakcijų visame organizme.

Taip pat žr:

• Skaitykite apie magnio įsisavinimą.
• Sužinokite, kaip skiriasi magnio papildų absorbcija.
• Peržiūrėkite įdomių faktų apie magnį sąrašą.

MAGNIS MAITINA MŪSŲ FERMENTUS

Magnis yra labai svarbus daugiau kaip 300 fermentų valdomų biocheminių reakcijų, kurios beveik nuolat vyksta organizme.

Visos žmogaus organizme naudojamos maistinės medžiagos veikia kaip:

• Energijos šaltiniai
• Organizmo struktūrų statybinės medžiagos
• Elementai, reikalingi daugeliui organizmo funkcijų reguliuoti ir kontroliuoti
• Kaip ir daugumos vitaminų, magnio, kaip ir daugelio kitų vitaminų, vaidmuo pirmiausia yra reguliacinis. Dėl jo gali tinkamai veikti fermentai, kurie savo ruožtu įgalina didžiąją dalį organizmo cheminių reakcijų.

Fermentai yra organizmo gebėjimo funkcionuoti ir palaikyti gyvybę pagrindas. Daugelis organizme vykstančių būtinų cheminių reakcijų, pavyzdžiui, cukrų skaidymas virškinimo sistemoje, paprastai gali vykti tik esant dideliam karščiui arba rūgštingumui. Tačiau fermentai leidžia šioms reakcijoms vykti nepažeidžiant trapių organizmo audinių ir organų.

Tačiau fermentai veikia ne vieni. Medžiagos, vadinamos fermentų kofaktoriais, turi reguliuoti fermentų funkcijas, kad būtų galima kontroliuoti organizme vykstančių reakcijų greitį. Šie kofaktoriai veikia kaip kiekvieno fermento jungiklių “raktai”, nurodantys jam pradėti arba nutraukti veiklą.

Magnis yra vienas iš labiausiai paplitusių kofaktorių organizme. Jo buvimas yra labai svarbus:

• Gliukozei ir riebalams skaidyti
• Baltymų, fermentų ir antioksidantų, tokių kaip glutationas, gamybai
• DNR ir RNR susidarymui
• Cholesterolio gamybos reguliavimui

Be fermentų kofaktorių, įskaitant hormonus ir gyvybiškai svarbius mineralus, pavyzdžiui, magnį, reakcijos gali lengvai tapti nekontroliuojamos. Iš tikrųjų net ir nedidelis disbalansas gali turėti nuolatinės įtakos organizmo darbingumui ir sveikatai.

Taigi magnio kaip fermentų kofaktoriaus funkciją galima laikyti analogiška svarbiam mūsų organizmo hormonų vaidmeniui. Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad daugumą hormonų mūsų organizmas gali pasigaminti pats, naudodamas pagrindinius statybinius blokus. Tuo tarpu magnio organizmas negali pasigaminti, jis turi būti gaunamas.

Lygiai taip pat, kaip sutrikus skydliaukės veiklai ar esant atsparumui insulinui, kenčia daugybė organizmo sistemų, taip ir magnio trūkumas turi toli siekiančių pasekmių organizmo funkcionavimo lygiui.

MAGNIS YRA MŪSŲ DEGALŲ ŠALTINIS

Magnis yra būtinas energijos gamybos proceso, vykstančio mažose ląstelių struktūrose, komponentas.

Molekulė ATP, arba adenozino trifosfatas, yra pagrindinis žmogaus ląstelėse naudojamas energijos vienetas. Daugeliui ląstelių atliekamų funkcijų atlikti reikia ATP, kad būtų užtikrinta energija veiksmui atlikti. Tarp jų yra šios:

• Raumenų skaidulų susitraukimas
• Baltymų sintezė
• Ląstelių dauginimasis
• Medžiagų pernešimas per ląstelių barjerą
• ATP galima laikyti ląstelės veiklos degalais, panašiai kaip benzinu varomas automobilis.

Ląstelėje esančios mitochondrijos veikia kaip ląstelės jėgainės ir nuolat gamina ATP, konvertuodamos paprastus gliukozės, riebalų rūgščių ar aminorūgščių vienetus. Jei nebūtų pakankamai magnio, mūsų gaunamos maistinės medžiagos negalėtų būti perdirbamos į naudingus energijos vienetus.

Be to, ATP egzistuoja ir yra panaudojamas paprastai MgATP, t. y. magnio komplekso su ATP pavidalu. Šių MgATP vienetų turi būti, kad būtų palaikomas judėjimas, atliekama ląstelių priežiūra ir palaikoma sveika mineralų pusiausvyra ląstelėse ir už jų ribų.

ATP ir magnio tarpusavio priklausomybė gali turėti toli siekiančią įtaką nervų perdavimui, audinių ir kraujagyslių kalkėjimui bei raumenų sužadinimui, todėl svarbu palaikyti pakankamą magnio kiekį.

MAGNIS SAUGO MŪSŲ DNR

Tyrimai parodė, kad dėl nepakankamo magnio kiekio sulėtėja DNR sintezė. DNR, arba deoksiribonukleorūgštis, yra organizmo genetinis kodas, naudojamas baltymams kurti ir ląstelėms daugintis. Mūsų organizmo ląsteles nuolat keičia naujos ląstelės. Skirtingų tipų ląstelės keičiasi skirtingu greičiu, o vidutinis ląstelių amžius žmogaus organizme siekia septynerius metus.

Todėl ypač svarbu, kad mūsų DNR išliktų stabili ir būtų išvengta mutacijų, galinčių neigiamai paveikti ląstelių funkcijas.

DNR stabilumas iš dalies priklauso nuo magnio. Magnis ne tik stabilizuoja DNR struktūras, bet ir veikia kaip kofaktorius taisant aplinkos mutagenų sukeltus DNR pažeidimus. Kartu su ATP magnis taip pat padeda sveikai gaminti RNR, atsakingą už DNR “skaitymą” ir mūsų organizme naudojamų baltymų gamybą.

MAGNIS REGULIUOJA ELEKTROLITŲ PUSIAUSVYRĄ

Kiekvienoje kūno ląstelėje turi būti palaikoma tinkama mineralų pusiausvyra. Magnio vaidmuo užtikrinant sveiką svarbių mineralų, tokių kaip kalcis, natris ir kalis, pusiausvyrą (“homeostazę”) turi įtakos nervinių impulsų laidumui, raumenų susitraukimui ir širdies ritmui.

Organizmas leidžia mineraliniams jonams patekti į ląstelę ir išeiti iš jos iš ekstraląstelinio skysčio, priklausomai nuo koncentracijos ląstelės viduje arba išorėje. Jonų pavidalo mineralinės medžiagos stengiasi išlyginti savo koncentraciją tekėdamos pro atvirus membranos kanalus, skirtus jonams, vandens molekulėms ir mažiems vandenyje tirpiems junginiams judėti.

Tačiau idealus mineralų kiekis ląstelėse ir už jų ribų nėra vienodas, nes mineralai organizme ir ląstelėse atlieka įvairias funkcijas. Kad ląstelės išliktų sveikos, turi būti palaikomas toks pasiskirstymas.

Kadangi jonai yra linkę susilyginti per membranas, kaip vanduo, tekantis link jūros, ląstelė turi aktyviai perkelti jonus į ląstelę arba iš jos, eikvodama energiją, kad sukurtų sveiką pusiausvyrą, naudodama specialius “mainų siurblius”.

Šie mineralinių medžiagų mainų siurbliai atlieka vieną svarbiausių ląstelės membranos funkcijų, reguliuodami elektrinį veikimo potencialą ląstelės viduje ir išorėje ir palaikydami mineralinių medžiagų homeostazę organizme. Be nuolatinių mainų siurblių pastangų ląstelės būtų užtvindytos kalcio ir natrio srautais į vidų ir kalio bei magnio srautais lauk, nes jos stengtųsi pasiekti pusiausvyrą.

Vienas iš tokių mainų siurblių, vadinamas “natrio ir kalio” siurbliu, siurbia natrį iš ląstelės mainais į kalį. Ląstelės membranoje įtaisytą natrio ir kalio siurblį suaktyvina ląstelėje esantis magnis.

Magnio trūkumas sutrikdo natrio ir kalio siurblio veikimą, todėl kalis gali pasišalinti iš ląstelės ir pasišalinti su šlapimu, o tai gali sukelti kalio trūkumą (hipokalemiją). Todėl asmenys, kuriems nustatytas kalio trūkumas, dažnai nereaguoja į gydymą, kol nėra pašalintas magnio trūkumas.

Panašiai magnio vaidmuo kalcio reguliavime yra labai svarbus jo vaidmeniui palaikant širdies sveikatą. Magnis yra žinomas kalcio moduliatorius, konkuruojantis su kalciu dėl patekimo į ląsteles ir palaikantis daugelio ląstelių procesų pusiausvyrą.

• Magnio poveikis kraujagyslėms yra išsiplėtimas, o kalcis skatina susitraukimą.
• Taip pat manoma, kad magnis slopina kalcio poveikį kraujo krešėjimui.

MAGNIO FUNKCIJOS APSAUGA

Kas yra magnis? Gyvybiškai svarbus pagrindinės sveikatos reguliatorius.

Magnis iš naujo atrastas kaip nepastebėtas raktas į gerą savijautą, todėl daugybė medicinos mokslininkų rekomenduoja padidinti RPN, o kai kurie rekomenduoja suvartoti net dvigubai daugiau magnio nei dabar rekomenduojama.

Magnio vaidmuo reguliuojant tūkstančius nuolat vykstančių biocheminių reakcijų, todėl pakankamas magnio kiekis yra labai svarbus siekiant subtilios pusiausvyros, būtinos organizmo veiklai. Šios subtilios pusiausvyros apsauga turėtų būti laikoma pagrindiniu tikslu siekiant optimalios sveikatos ir gerovės.