Alergija magniui – požymiai ir kaip to išvengti?

Neseniai man paskambino žmogus, kuris pasakė, kad yra alergiškas jūros vandeniui.

Iš pradžių, prisipažinsiu, žiūrėjau į tai šiek tiek skeptiškai, bet paskui supratau, kodėl turėčiau būti… mūsų kūnai yra keistos, tačiau nuostabiai sudėtingos biologinės sistemos. Taigi, sėdėjau ir klausiausi šios man visiškai naujos temos, ir tai iš tiesų privertė mane susimąstyti. Jei kas nors gali būti alergiškas jūros vandeniui, kuriame, be geriau žinomo natrio chlorido, yra daug magnio chlorido, kaip tai gali paveikti transderminį magnio vartojimą?

Kaip ir daugumos tokių pokalbių atveju, iš karto išnaršiau visą internetą ieškodama atsakymų ir detalių, kaip tai gali būti susiję su magnio chlorido vartojimu, ir radau labai įdomios informacijos, kuria galėčiau pasidalyti.

Taigi, jūsų galvose kylantis klausimas –

AR GALITE BŪTI ALERGIŠKI MAGNIO CHLORIDU?

Atsakymas? Taip. Taip, galite. Bet vėlgi, šiais laikais galite būti alergiški beveik viskam – net vandeniui!

Norėdama išsamiau paaiškinti, kaip ir kodėl, pradėsiu nuo to, kad tikra alergija magniui pasitaiko itin retai. Juk mūsų organizmui reikia magnio, kad jis galėtų funkcionuoti. Ne norime, mėgstame ar pageidaujame – reikia. Jiems jo reikia kaip automobilio varikliui alyvos – jokių „jeigu”, „ir” ar „bet”. Vis dėlto, kadangi mūsų gyventojai patiria vis daugiau toksinų aplinkoje, mažiau įvairovės maisto sistemoje, daugiau antibiotikų ir žarnyno florą ardančių vaistų ir t. t., pastebime, kad labai padaugėjo atitinkamų sveikatos problemų, pavyzdžiui, autoimuninių ligų ir dauginio jautrumo cheminėms medžiagoms.

Kiek man pavyko rasti, padidėjęs jautrumas magniui yra palyginti naujas reiškinys ir iki 1990 m. nebuvo užfiksuotas medicinos žurnaluose. Tuo metu dvi nėščios moterys buvo gydomos paruoštu magnio sulfato (MgSO4) tirpalu į veną, siekiant išvengti priešlaikinio gimdymo. Abiem moterims per trumpą laiką atsirado dilgėlinis bėrimas (dilgėlinė), kuris išnyko nutraukus MgSO4 vartojimą. Tiesa, taip ir nebuvo išaiškinta, ar iš tiesų kaltas MgSO4, o ne dekstrozė, siera, cheminių medžiagų išsiplovimas iš plastikinio maišelio ar kitas intraveninio preparato teršalas. Be to, nepaisant to, kad šis atvejis buvo užfiksuotas prieš 22 metus, klinikinių dokumentų apie padidėjusį jautrumą magniui vis dar sunku rasti.

Kodėl? Nes alergija magniui visiškai prieštarauja viskam, ką reiškia magnis, – iš tikrųjų tai biologinis absurdas. Sveiko žmogaus organizme magnis yra natūrali priešuždegiminė priemonė; jis yra pagrindinis histamino metabolizmo elementas ir natūraliai mažina histamino gamybą. Ar jau įžvelgiate ironiją?

Esant magnio alergijai, organizmas į magnio poveikį reaguoja taip, tarsi kovotų su patogenu, todėl išsiskiria imunoglobulino E (igE) antikūnai, histaminas ir kitos cheminės medžiagos. Ši uždegiminė reakcija gali pasireikšti bėrimu* (vidutinio sunkumo – sunkiu) arba dilgėline, pasunkėjusiu kvėpavimu, rinitu, galvos svaigimu, galūnių ar gerklės patinimu ir kt. Nors esant itin stipriai alergijai magniui gali prireikti adrenalino ir nešioti medicininio perspėjimo apyrankę, vidutinė alerginė reakcija turėtų nurimti suleidus lengvo antihistamino.

*Prašome nepainioti įprasto niežėjimo pojūčio ar nedidelio paraudimo, atsirandančio vartojant magnį per odą, su alergine reakcija. Yra didžiulis skirtumas tarp padidėjusio jautrumo magniui, sukeliančio dilgėlinę, ir įprasto niežėjimo, kurį sukelia magnio druskų patekimas ant odos.

Be to, nepamirškite, kad magnis yra būtinas organizmui tinkamai detoksikacijai, todėl jo vartojimas gali sukelti detoksikacijos simptomus. Detoksikacijos simptomai yra galvos skausmas, nuovargis, smegenų migla, kūno skausmas ir kiti panašūs negalavimai.

Taigi, dabar, kai jau žinome, kad šis reiškinys egzistuoja, leiskite paliesti šiek tiek papildomos informacijos…

KODĖL APIE TAI NEGIRDĖJAU ANSČIAU?

Kaip jau minėjau, padidėjęs jautrumas magniui yra ne tik retas, bet ir, atrodo, gana naujas ir menkai dokumentuotas negalavimas. Dauguma informacijos šia tema yra anekdotinė, daugiausia pateikiama forumo diskusijose, tinklaraščių įrašuose ir komentaruose socialinėje žiniasklaidoje. Be to, retkarčiais galite aptikti neaiškių paminėjimų klinikiniuose tyrimuose ir medicinos žurnaluose. Tiesą sakant, ši informacija yra tokia labai sunkiai pasiekiama, kad beveik pavadinčiau ją sniego žmogumi, jei nežinočiau, kad ji iš tikrųjų egzistuoja.

AR ĮMANOMA IŠVENGTI ALERGIJOS MAGNIUI?

Tam tikra prasme, nepaisant jautrumo, magnio galima vartoti papildomai. Atrodo, kad daugelis alerginių reakcijų į magnį kyla dėl to, kad vienu metu jo gaunama per daug. Iš esmės tai yra organizmo būdas pasakyti: „Palauk, sulėtink!”. Palyginčiau tai su badu kenčiančio žmogaus maitinimu – nepaisant to, kad organizmui reikia maisto, kad išgyventų, jautriai virškinimo sistemai per didelis ir (arba) netinkamos rūšies maisto kiekis gali būti labai kenksmingas ir net mirtinas. Tą patį reikėtų daryti ir jautriai reaguojant į magnį.

Jei susiduriate su lengva alergine reakcija į magnį, reikėtų atsižvelgti į mažesnes, švelnesnes dozes, išbandyti įvairių rūšių junginius ir lėtai kaupti vidines magnio atsargas.

Tačiau jei priklausote nedidelei itin alergiškų žmonių grupei, naudoti magnio net ir nedideliais kiekiais nerekomenduojama (akivaizdu).

JEI ESU ALERGIŠKAS VIENAM MAGNIO JUNGINIUI, AR TAI REŠKA, KAD ESU ALERGIŠKAS VISIEMS?

Ne, labai gali būti, kad tiesiog esate alergiškas tam konkrečiam junginiui. Yra daugiau kaip 20 skirtingų magnio formų, kurias galima įsigyti kaip maisto papildus – priklausomai nuo jūsų reakcijos, galite pabandyti pereiti prie kitos formos. Tačiau, jei nuspręstumėte rinktis šį būdą, pasitarkite su gydytoju.

JEI ESU ALERGIŠKAS MAGNIO PAPILDAMS, AR TAI REIŠKIA, KAD ESU ALERGIŠKAS R MAISTO PRODUKTAMS, KURIUOSE JO YRA?

Ne. Keisčiausias padidėjusio jautrumo magniui aspektas yra tas, kad, skirtingai nuo įprastos alergijos, paprastai* ji neapima magnio turinčių maisto produktų. Dėl šios priežasties tie, kurie yra labai alergiški magnio papildams, paprastai siunčiami pas dietologą, kad šis padėtų jiems suplanuoti maistą, specialiai pritaikytą magnio poreikiams patenkinti.

*Sakau „paprastai”, nes neradau įrodymų, kurie patvirtintų visišką šio teiginio paneigimą, tačiau neradau ir tokių, kurie patvirtintų teigiamą atsakymą.