Kai kurie tyrimai rodo, kad jonažolė gali padėti gydyti depresiją ir kitas ligas, tačiau ekspertai įspėja, kad šis vaistažolių papildas turi ir neigiamų pusių.
Jonažolė yra natūrali. Tai vaistažolių papildas, kuriam nereikalingas receptas ir kurį galite nusipirkti sveiko maisto parduotuvėje.
Skamba gerai, bet tai nebūtinai reiškia, kad ji nekenksminga, rodo 2015 m. žurnale “Clinical and Experimental Pharmacology and Physiology” paskelbtas tyrimas [1].
Adelaidės universiteto mokslininkai palygino jonažolės ir antidepresanto fluoksetino (Prozako) nepageidaujamus reiškinius. Komanda naudojo informaciją, gautą iš gydytojų pranešimų Australijos nacionalinei vaistų saugumo agentūrai.
Nuo 2000 iki 2013 m. buvo gauti 84 pranešimai apie nepageidaujamas jonažolės reakcijas. Apie prozaką buvo 447 pranešimai.
Kadangi pranešimai apie nepageidaujamus reiškinius yra savanoriški, tyrėjai teigė, kad tikėtina, jog apie nepageidaujamus reiškinius pranešama nepakankamai.
Abiejų medžiagų šalutinis poveikis yra panašus.
Jie apima vėmimą, galvos svaigimą, nerimą, panikos priepuolius, agresiją ir amneziją. Taip pat rimtą susirūpinimą kelia vaistų sąveika.
JONAŽOLĖS NAUDA
Jonažolė (Hypericum perforatum) yra žydintis augalas.
Žiedai naudojami skystiems ekstraktams, tabletėms ir arbatoms gaminti. Populiari vaistažolių terapija dažnai naudojama depresijos simptomams palengvinti. Žmonės jonažolę vartoja jau šimtmečius.
Cochrane sisteminėje apžvalgoje nustatyta, kad jonažolė gali būti veiksminga gydant didžiąją depresiją.
2016 m. atliktoje 35 tyrimų apžvalgoje [2] padaryta išvada, kad jonažolė mažina lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos simptomus labiau nei placebas ir panašiai kaip receptiniai antidepresantai.
2017 m. atlikta 27 tyrimų [3] analizė nustatė, kad jonažolės poveikis lengvos ir vidutinio sunkumo depresijai yra panašus į antidepresantų poveikį. Tie tyrėjai taip pat pažymėjo, kad mažiau žmonių nustojo vartoti jonažolę, palyginti su antidepresantais.
Kitame tyrime [4] nurodyta, kad jonažolė gali būti veiksminga gydant žaizdas, sumušimus, nudegimus ir opas.
Tačiau Maisto ir vaistų administracija (FDA) nėra patvirtinusi šios medžiagos, skirtos depresijai ar bet kokiai kitai sveikatos būklei gydyti.
FDA jonažolę klasifikuoja kaip maisto papildą, o ne vaistą. Todėl agentūra netyrinėja jos saugumo ir veiksmingumo.
Džeremis Vulfas (Jeremy Wolf), licencijuotas gydytojas natūropatas, paaiškino, kad jonažolė organizme sukelia daugybę veiksnių.
“Tai stiprus antidepresantas ir gali pagerinti nuotaiką asmenims, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo depresija”, – sakė jis.
Jis pažymi, kad jonažolės nerekomenduojama vartoti asmenims, sergantiems sunkia depresija.
Wolfas sakė, kad jonažolė taip pat pasižymi stipriu antivirusiniu poveikiu, kuris gali skatinti žaizdų gijimą ir atsistatymą.
Jis įspėjo, kad žolė nėra greitai veikiantis vaistas. Gali prireikti savaičių ar mėnesių, kol pastebėsite kokį nors poveikį.
Kiek jonažolės reikia vartoti?
Blair Green Thielemier, PharmD, 2015 m. “Healthline” sakė, kad dozavimas skiriasi dėl nestandartinės gamybos.
Normali dozė būtų nuo 300 iki 1200 mg per dieną. Paprastai ji vartojama padalytomis dozėmis (300 mg tris kartus per dieną arba 600 mg du kartus per dieną).
Jonažolės poveikis organizmui nėra iki galo ištirtas.
Gali būti, kad vaistinę naudą lemia kelios veikliosios papildo medžiagos, įskaitant hipericiną, hiperforiną ir adhiperforiną.
Atrodo, kad šios sudedamosios dalys didina cheminių pasiuntinių smegenyse, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, kiekį.
Šie hormonai pakelia ir reguliuoja nuotaiką.
JONAŽOLĖS TRŪKUMAI
Maisto papildams taikomos FDA taisyklės nėra tokios pačios kaip vaistams.
Jei tai nėra nauja maisto sudedamoji dalis, įmonė neprivalo pateikti FDA pareigūnams įrodymų, kuriais ji remiasi siekdama pagrįsti saugumą ar veiksmingumą, prieš parduodama savo produktus arba po to, kai jais prekiauja.
“Natūralus” dar nereiškia, kad jis negali pakenkti, sakė Thielemier.
Didžiausią susirūpinimą dėl žolės kelia medžiagų apykaitos kelias, vadinamas citochromu 450.
Ji paaiškino, kad šį kelią sudaro fermentai, kuriuos mūsų organizmas naudoja vaistams ir patekusioms cheminėms medžiagoms šalinti iš kraujotakos.
“Šie fermentai yra atsakingi už visko skaidymą – nuo taurės vyno, kurią galbūt išgėrėte prie vakarienės, iki kasdien vartojamo vitamino, kad jūsų kaulai būtų stiprūs”, – sakė Thielemier.
Šiems fermentams įtakos gali turėti ir kitos medžiagos.
“Jei kada nors girdėjote, kad greipfrutų sultys gali trukdyti vartoti vaistus, žinote apie procesą, kurį vadiname fermentų indukcija”, – sakė Thielemier. “Jonažolė, kaip ir greipfrutų sultys, skatina organizmą gaminti daugiau šių fermentų, kad cheminė medžiaga greičiau pasišalintų iš kraujotakos.”
Tai gali atimti kitų vaistų galią.
Wolfas teigia, kad žolė gali veikti panašiai kaip fluoksetinas. Jei ji slopina serotonino atgalinį įsisavinimą, tai paaiškintų panašų šalutinį poveikį.
Ji taip pat sąveikauja su daugeliu įprastų vaistų.
“Kartu su SSRI [selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais] ir MAO [monoaminooksidazės] inhibitoriais ji gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą ir gali sukelti vadinamąjį serotonino sindromą”, – sakė Vulfas. “Tai apima sumišimą, karščiavimą, susijaudinimą, greitą širdies ritmą, drebulį, prakaitavimą, viduriavimą ir raumenų spazmus.”
Nacionalinio papildomo ir integruoto sveikatos centro patikimo šaltinio duomenimis [5], be antidepresantų, jonažolė sąveikauja su geriamaisiais kontraceptikais, vaistais nuo traukulių ir antikoaguliantais.
Ji taip pat gali sąveikauti su vaistais nuo kraujo atmetimo, vaistais nuo širdies ligų ir kai kuriais vaistais, vartojamais nuo širdies ligų, ŽIV ir vėžio.
Viename 2011 m. atliktame tyrime [7] nurodyta, kad vaistažolių papildas gali sumažinti vaistų nuo nerimo “Xanax” veiksmingumą.
Wolf pažymėjo, kad nėščios ar krūtimi maitinančios moterys turėtų vengti jonažolės.
Taip pat turėtų elgtis žmonės, kurie yra jautrūs saulės šviesai, nes vaistažolė gali sustiprinti jos poveikį.
Dėl šių šalutinių poveikių Mayo klinika Minesotoje rekomendavo žmonėms nevartoti jonažolės, jei jie vartoja receptinius vaistus.
REGULIAVIMO PROCESAS NĖRA TOKS PATS, KAIP VAISTŲ
Ar į natūralius ir vaistažolių produktus turėtų būti įtraukti įspėjimai ir jie turėtų būti tikrinami taip pat griežtai kaip ir receptiniai vaistai?
Thielemier mano, kad taip.
“Kaip kitaip sužinosime, ar jie yra saugūs ir veiksmingi? Problema slypi beprotiškose saugumo ir veiksmingumo įrodymo klinikiniais tyrimais išlaidose”, – sakė ji.
“Visada patariu žmonėms ir primenu, kaip svarbu prieš pradedant vartoti papildus ir žoleles pasitarti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju arba kvalifikuotu specialistu dėl galimo šalutinio poveikio ir sąveikos”, – sakė Wolf.
NUORODOS IR ŠALTINIAI
[2] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5010734/
[3] https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28064110/
