Tyrimai rodo, kad kasdienis avižinių dribsnių vartojimas gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį.
Ypač mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, kuris prisideda prie širdies ligų atsiradimo.
Tai pirmiausia lemia maistinė ląsteliena, vadinama beta-gliukanu, kuri padeda pašalinti MTL iš kraujo, leidžia kepenims jį suskaidyti ir sumažinti jo kiekį net iki 10 %.
Kaip avižiniai dribsniai mažina cholesterolio kiekį?
Avižiniai dribsniai yra turtingi maistinėmis skaidulomis. Skaidulų rūšis, kuriai priskiriamas cholesterolio mažinimo poveikis, yra tirpios skaidulos, žinomos kaip beta-gliukanas. Tirpios skaidulos sugeria vandenį ir sukuria gelio konsistencijos medžiagą, kuri padidina žarnyno klampumą (lipnumą) ir sulėtina žarnyno peristaltiką (judėjimą virškinimo trakte).
Be to, kad padeda virškinti, avižų beta-gliukanas (OBG) gali padėti sumažinti LDL cholesterolio kiekį, sąveikaujant su tulžies (virškinimo skysčio) rūgštimis.
Štai kaip tai veikia:
- Tulžies rūgštys sintezuojamos iš cholesterolio kepenyse ir išsiskiria į plonąją žarną, kad padėtų skaidyti riebalus, kai suvartojamas maistas.
- OBG jungiasi su šiomis rūgštimis ir neleidžia joms būti reabsorbuotoms žarnyne, taip užkertant kelią jų grįžimui į kepenis pakartotiniam panaudojimui.
- Tulžies rūgščių pašalinimas su išmatomis verčia kepenis paimti cholesterolį iš kraujo, kad pagamintų daugiau tulžies rūgščių, taip sumažinant cirkuliuojančio cholesterolio lygį.
Sumažinus LDL, galima žymiai sumažinti aterosklerozės ir širdies vainikinių arterijų ligos (CAD) riziką. LDL prisideda prie abiejų ligų, skatindamas riebalinių apnašų susidarymą arterijų sienelėse, dėl ko jos sukietėja, susiaurėja ir palaipsniui riboja kraujo tekėjimą.
Kiek reikia valgyti?
Sveikatos ekspertai iš esmės sutaria, kad avižose esantis beta-gliukanas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, taip sumažindamas širdies ligų riziką, ir šis teiginys apie naudą sveikatai gali būti nurodytas ant produktų etikečių.
Manoma, kad 3 gramų (g) OBG per dieną, o tai atitinka 70 g (1 puodelio) virtų avižinių dribsnių, yra pakankama dozė cholesterolio kiekiui sumažinti.
Tarp tyrimų, patvirtinančių šias rekomendacijas, yra:
- Tyrimas parodė, kad suvartojant 70 g virtų avižinių dribsnių, po keturių savaičių bendras cholesterolio kiekis sumažėjo 5 %, o LDL – 9 %.
- Vienas tyrimas taip pat nustatė, kad žmonės, kurie šešias savaites kasdien suvartojo 100 g virtų avižinių dribsnių, patyrė daugiau nei dvigubą bendrojo cholesterolio (6,2 % prieš 2,3 %) ir LDL cholesterolio (8,4 % prieš 3,5 %) sumažėjimą, palyginti su tais, kurie suvartojo 100 g virtų kviečių.
- Tyrimų apžvalga leidžia daryti išvadą, kad kasdien suvartojant 3 g OBG, LDL sumažėja 0,25 milimolio (mmol/l). Šis, atrodytų, nežymus pokytis gali nulemti, ar LDL lygis bus normalus (3,3 ir mažiau), ribinis (3,4–4,0) ar aukštas (4,1 ir daugiau).
Atrodo, kad didesnis suvartojimas nėra nei naudingesnis, nei mažiau naudingas.
Dabartiniai tyrimai taip pat parodė, kad OBG turi mažai arba visai neturi įtakos „gerojo“ didelio tankio lipoproteinų (HDL) cholesterolio kiekiui ir neturi pastebimo poveikio trigliceridams (riebalams kraujyje), kurie taip pat prisideda prie širdies ligų.
Ar vienas tipas yra geresnis už kitą?
Nėra įrodymų, kad vienas avižinių dribsnių tipas būtų iš esmės geresnis už kitą OBG tiekimo atžvilgiu. Kiti OBG šaltiniai yra nevirti avižiniai dribsniai, avižų sėlenos ir maisto produktai, kurių sudėtyje yra avižų, kurie gali būti lygiai tokie pat veiksmingi.
Verta paminėti šiuos skirtumus:
- Virti avižiniai dribsniai: Virti avižiniai dribsniai skystyje išskiria daugiau OBG ir padidina jo klampumą, skirtingai nei nevirti avižiniai dribsniai granoloje ar muslyje. Tyrimai rodo, kad klampumas vaidina didesnį vaidmenį mažinant LDL nei faktinis OBG kiekis žaliuose avižose.
- Kepiniai: Kepimas aukštoje temperatūroje sumažina OBG klampumą, nes iš avižų skaidulų išgaruoja vanduo. Kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, avižinių pusryčių dribsnių ir pyragaičių, atveju tai gali riboti jų gebėjimą mažinti LDL lygį.
- Avižinis duona: Fermentacija gali sustiprinti OBG poveikį fermentuotuose maisto produktuose, pavyzdžiui, mielinėje avižinėje duonoje. Fermentuojant OBG susidaro trumpųjų grandžių riebalų rūgštys, kurios taip pat gali padėti mažinti cholesterolio kiekį.
- Avižų sėlenos: Avižų sėlenos, išorinis avižų lukštas, yra turtingos tirpių ir netirpių skaidulų. Jos gali būti gera alternatyva, nes jose esantis OBG lengvai išsiskiria žarnyne. Tačiau gali tekti suvalgyti daugiau, nes vienoje porcijoje jų yra apie 33 % mažiau OBG nei virtose avižinėse košėse.
Be maisto, galima įsigyti beta-gliukano papildų.
Tyrimai parodė, kad 2,9 g paros dozė gali sumažinti LDL lygį iki 9 %.
Kokie kiti avižų privalumai sveikatai?
Be poveikio aukštam cholesterolio lygiui ir širdies ligoms, avižiniai dribsniai gali padėti gydyti kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui:
- Aukštas kraujospūdis: Avižiniai dribsniai turi cheminės medžiagos, vadinamos gamma-aminobutyro rūgštimi (GABA), kuri sulėtina širdies ritmą ir padeda sumažinti kraujospūdį.
- 2 tipo cukrinis diabetas: Avižiniai dribsniai gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, didindami žarnyno klampumą, o tai sulėtina žarnyno ištuštėjimą ir gliukozės skaidymą.
- Nutukimas: Avižiniai dribsniai sulėtina žarnyno peristaltiką ir neleidžia staigiai pakilti cukraus kiekiui kraujyje, todėl žmonės dažnai jaučiasi sotūs ilgiau po jų suvalgymo. Tai gali padėti išvengti persivalgymo, kuris prisideda prie nutukimo.
Nepaisant avižinių dribsnių naudos, jie neturėtų būti laikomi bet kokios ligos medicininio gydymo pakaitalu. Jei nuspręsite įtraukti avižinius dribsnius į savo kasdienį racioną, darykite tai kaip dalį sveikos, subalansuotos mitybos, turtingos vaisiais, daržovėmis, neskaldytomis grūdų kruopomis, liesomis baltymais, neriebiu pienu ir sveikaisiais riebalais.
Išvada:
Avižiniai dribsniai yra vienas naudingiausių produktų širdies sveikatai, nes juose esantis beta-gliukanas gali padėti sumažinti MTL („blogojo“) cholesterolio kiekį kraujyje.
Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant avižas galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pagerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę ir ilgiau išlaikyti sotumo jausmą.
Didžiausia nauda pasiekiama avižas įtraukiant į subalansuotą mitybą kartu su vaisiais, daržovėmis, pilno grūdo produktais ir sveikaisiais riebalais.
Turinio politika ir įspėjimas
Mūsų svetainėje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturi daryti įtakos skaitytojo apsisprendimui įsigyjant ir/ar vartojant maisto papildus. Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku. Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė. Ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto produktus ar papildus. Ši informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija. Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu [email protected] arba svetainėje nurodytais rekvizitais.
Šaltiniai
- Grundy MML, Fardet A, Tosh SM, et al. Processing of oat: the impact on oat’s cholesterol lowering effect. Food Funct. 2018;9(3):1328-1343. doi:10.1039/c7fo02006f
- Joyce SA, Kamil A, Fleige L, et al. The cholesterol-lowering effect of oats and oat beta-glucan: modes of action and potential role of bile acids and the microbiome. Front Nutr. 2019;6:171. doi:10.3389/fnut.2019.00171
- Barber TM, Kabisch S, Pfeiffer AFH, et al. The health benefits of dietary fibre. Nutrients. 2020;12(10):3209. doi:10.3390/nu12103209
- MedlinePlus. LDL: the „bad” cholesterol.
- Federal Register. Food labeling: health claims; soluble dietary fiber from certain foods and coronary heart dsease.
- Whitehead A, Beck EJ, Tosh S, et al. Cholesterol-lowering effects of oat β-glucan: a meta-analysis of randomized controlled trials. Am J Clin Nutri. 2014;100(6):1413-1421. doi:10.3945/ajcn.114.086108
- Thongoun T, Pavadhgul P, Bumrungpert A, et al. Effect of oat consumption on lipid profiles in hypercholesterolemic adults. J Med Assoc Thai. 2013:96 Suppl 5:S25-32.
- Zhang J, Li L, Song P, et al. Randomized controlled trial of oatmeal consumption versus noodle consumption on blood lipids of urban Chinese adults with hypercholesterolemia. Nutr J. 2012;11(1):54. doi:10.1186/1475-2891-11-54
- KK Women’s and Children’s Hospital. Lipid panel (Tg, Total Chol, HDL & LDL).
- Ban Y, Qiu J, Ren C, Li Z. Effects of different cooking methods of oatmeal on preventing the diet-induced increase of cholesterol level in hypercholesterolemic rats. Lipids Health Dis. 2015;14(1):135. doi:10.1186/s12944-015-0138-7
- Noronha JC, Zurbau A, Wolever TMS. The importance of molecular weight in determining the minimum dose of oat β-glucan required to reduce the glycaemic response in healthy subjects without diabetes: a systematic review and meta-regression analysis. Eur J Clin Nutr. 2023;77(3):308-315. doi:10.1038/s41430-022-01176-5
- Gunness P, Michiels J, Vanhaecke L, et al. Reduction in circulating bile acid and restricted diffusion across the intestinal epithelium are associated with a decrease in blood cholesterol in the presence of oat β‐glucan. FASEB J. 2016;30(12):4227-4238. doi:10.1096/fj.201600465R
- Murphy EJ, Rezoagli E, Major I, Rowan NJ, Laffey JG. B-glucan metabolic and immunomodulatory properties and potential for clinical application. J Fungi (Basel). 2020;6(4):356. doi:10.3390/jof6040356
- Paudel D, Dhungana B, Caffe M, et al. A review of health-beneficial properties of oats. Foods. 2021;10(11):2591. doi:10.3390/foods10112591
- Liska DJ, Dioum E, Chu Y, et al. Narrative review on the effects of oat and sprouted oat components on blood pressure. Nutrients. 2022;14(22):4772. doi:10.3390/nu14224772
- Zurbau A, Noronha JC, Khan TA, et al. The effect of oat β-glucan on postprandial blood glucose and insulin responses: a systematic review and meta-analysis. Eur J Clin Nutr. 2021;75(11):1540-1554. doi:10.1038/s41430-021-00875-9
