Per didelis vitaminų kiekis: kokios rizikos?

Vitaminai yra būtini normaliai organizmo veiklai – jie dalyvauja energijos apykaitoje, palaiko imuninės sistemos funkciją, nervų sistemos veiklą, regėjimą, kaulų sveikatą ir daugelį kitų organizmo procesų. Dėl šios priežasties daugelis žmonių kasdien vartoja vitaminų papildus tikėdamiesi pagerinti savijautą ar užkirsti kelią įvairioms ligoms.

Vis dėlto neretai manoma, kad vitaminų negalima suvartoti per daug, nes jie yra natūralios organizmui reikalingos medžiagos. Moksliniai tyrimai rodo priešingai – kai kurių vitaminų perteklius gali būti ne tik nenaudingas, bet ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Didžiausia rizika kyla tuomet, kai vienu metu vartojami keli maisto papildai, multivitaminai ir atskiri vitaminų preparatai, neįvertinus bendro gaunamo kiekio. Kai kurie žmonės taip pat viršija rekomenduojamas dozes manydami, kad didesnis kiekis suteiks daugiau naudos. Tačiau organizmas vitaminus pasisavina ir naudoja tik tam tikrais kiekiais, o jų perteklius ne visada yra pašalinamas saugiai.

Ar galima suvartoti per daug vitaminų?

Taip. Nors dauguma žmonių pakankamą vitaminų kiekį gauna su įvairia ir subalansuota mityba, papildomas jų vartojimas ne visada yra būtinas.

Vitaminai skirstomi į dvi pagrindines grupes:

Vandenyje tirpūs vitaminai	Riebaluose tirpūs vitaminai
Vitaminas C	Vitaminas A
Vitaminas B1 (tiaminas)	Vitaminas D
Vitaminas B2 (riboflavinas)	Vitaminas E
Vitaminas B3 (niacinas)	Vitaminas K
Vitaminas B5
Vitaminas B6
Vitaminas B7 (biotinas)
Vitaminas B9 (folio rūgštis)
Vitaminas B12

Šios dvi grupės organizme elgiasi skirtingai.

Vandenyje tirpūs vitaminai paprastai nėra kaupiami dideliais kiekiais – jų perteklius dažniausiai pašalinamas su šlapimu. Tačiau tai nereiškia, kad jų negalima perdozuoti. Kai kurie jų, vartojami didelėmis dozėmis ilgą laiką, taip pat gali sukelti nepageidaujamų reiškinių.

Riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje. Dėl šios priežasties jų perteklius organizme gali išlikti ilgiau ir padidinti toksinio poveikio riziką.

Būtent todėl specialistai pabrėžia, kad vitaminų papildai nėra visiškai nerizikingi, o jų vartojimas turėtų būti pagrįstas individualiu poreikiu.

Kodėl vitaminų perteklius tampa vis dažnesne problema?

Per pastaruosius dešimtmečius maisto papildų vartojimas sparčiai išaugo. Daugelis žmonių vienu metu vartoja:

• multivitaminus;
• vitamino D papildus;
• vitamino C preparatus;
• omega-3 papildus su papildomais vitaminais;
• magnio kompleksus, kurių sudėtyje taip pat yra B grupės vitaminų;
• sportui skirtus papildus su įvairiais vitaminais.

To pasekmė – tas pats vitaminas gali būti gaunamas iš kelių skirtingų produktų.

Pavyzdžiui, žmogus gali vartoti:

• multivitaminus;
• atskirai vitaminą D;
• kalcio papildą su vitaminu D;
• žuvų taukus su vitaminu D.

Tokiu atveju bendra vitamino D dozė gali būti gerokai didesnė nei planuota.

Panaši situacija gali susidaryti ir su vitaminu A, vitaminu B6 ar niacinu.

Ar daugiau vitaminų reiškia daugiau naudos?

Trumpas atsakymas – ne.

Moksliniai tyrimai rodo, kad jei žmogui nėra nustatyto konkretaus vitamino trūkumo, papildomų didelių dozių vartojimas dažniausiai nesuteikia papildomos naudos.

Kai kurių vitaminų atveju didesnės dozės netgi gali padidinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę.

Todėl Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH) yra nustatę ne tik rekomenduojamas paros normas (RDA), bet ir didžiausias toleruojamas paros dozes (UL – Upper Intake Level), kurių nerekomenduojama viršyti be gydytojo priežiūros.

Kurie vitaminai dažniausiai sukelia perdozavimą?

Ne visi vitaminai vienodai pavojingi vartojant dideles dozes.

Didžiausias dėmesys skiriamas šiems vitaminams:

Vitaminas	Galimos pasekmės vartojant per dideles dozes
Vitaminas A	Toksinis poveikis kepenims, regėjimo sutrikimai, apsigimimų rizika nėštumo metu
Vitaminas D	Padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, inkstų pažeidimai
Vitaminas E	Padidėjusi kraujavimo rizika
Vitaminas B6	Nervų sistemos pažeidimai
Niacinas (B3)	Kepenų pažeidimai, odos paraudimas
Vitaminas C	Virškinimo sutrikimai, didesnė inkstų akmenų rizika kai kuriems žmonėms

Svarbu suprasti, kad šios komplikacijos dažniausiai siejamos su ilgalaikiu didelių papildų dozių vartojimu, o ne su vitaminais, gaunamais iš maisto.

1. Vitamino A perteklius gali būti pavojingas

Vitaminas A būtinas regėjimui, imuninei sistemai, odos būklei ir normaliam ląstelių augimui.

Tačiau jis priklauso riebaluose tirpių vitaminų grupei, todėl organizme gali kauptis.

Ilgą laiką vartojant per dideles vitamino A dozes gali pasireikšti:

• galvos skausmas;
• pykinimas;
• galvos svaigimas;
• neryškus matymas;
• odos sausumas;
• kepenų funkcijos sutrikimai;
• kaulų skausmai.

Ypač atsargios turėtų būti nėščiosios.

Didelės vitamino A (retinolio) dozės nėštumo metu siejamos su padidėjusia vaisiaus apsigimimų rizika. Dėl šios priežasties nėščiosioms rekomenduojama nevartoti didelių vitamino A papildų dozių, nebent tai paskyrė gydytojas.

Svarbu atskirti vitaminą A nuo beta karoteno – augalinės kilmės provitamino A. Beta karotenas organizme į aktyvią vitamino A formą verčiamas tik tiek, kiek reikia, todėl jo toksinio poveikio rizika yra gerokai mažesnė.

2. Per didelis vitamino D kiekis

Vitaminas D yra vienas dažniausiai vartojamų papildų pasaulyje.

Jis svarbus normaliai kalcio apykaitai, kaulų sveikatai, raumenų funkcijai ir imuninei sistemai.

Tačiau pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau susiduria su vitamino D toksinio poveikio atvejais, kurie dažniausiai susiję su netinkamu papildų vartojimu.

Skirtingai nei vitaminas C, vitaminas D kaupiasi organizme.

Ilgą laiką vartojant labai dideles dozes gali išsivystyti hipervitaminozė D.

Dažniausios pasekmės:

• padidėjęs kalcio kiekis kraujyje;
• pykinimas;
• vėmimas;
• apetito sumažėjimas;
• stiprus troškulys;
• dažnas šlapinimasis;
• silpnumas;
• sumišimas;
• inkstų akmenų formavimasis;
• inkstų funkcijos pažeidimas.

Mokslininkai pabrėžia, kad vitamino D toksinis poveikis beveik niekada neatsiranda vien dėl saulės poveikio ar maisto. Dažniausia priežastis – ilgalaikis labai didelių papildų dozių vartojimas be medicininės priežiūros.

3. Per didelis vitamino B6 kiekis gali pažeisti nervų sistemą

Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja daugiau nei 100 fermentinių reakcijų organizme. Jis svarbus baltymų apykaitai, nervų sistemos veiklai, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir imuninei funkcijai.

Kadangi vitaminas B6 yra tirpus vandenyje, ilgą laiką buvo manoma, jog jo perdozuoti praktiškai neįmanoma. Tačiau naujesni moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis didelių dozių vartojimas gali pažeisti periferinius nervus.

Galimi simptomai:

• rankų ir kojų tirpimas;
• dilgčiojimas;
• jutimų sutrikimai;
• koordinacijos pablogėjimas;
• pusiausvyros problemos;
• sunkesniais atvejais – vaikščiojimo sutrikimai.

Svarbu pabrėžti, kad tokie sutrikimai dažniausiai pasireiškia vartojant dideles vitamino B6 papildų dozes ilgą laiką. Su maistu gaunamas vitaminas B6 tokios rizikos praktiškai nesukelia.

4. Per didelis vitamino C kiekis

Vitaminas C yra vienas populiariausių maisto papildų. Daugelis žmonių jį renkasi tikėdamiesi sustiprinti imuninę sistemą, tačiau didesnės dozės nebūtinai reiškia didesnę naudą.

Kadangi vitaminas C tirpsta vandenyje, jo perteklius dažniausiai pašalinamas su šlapimu. Vis dėlto labai didelės dozės gali sukelti nepageidaujamų reiškinių.

Dažniausiai pasitaiko:

• pilvo skausmas;
• pykinimas;
• viduriavimas;
• pilvo pūtimas;
• skrandžio diskomfortas.

Kai kuriems žmonėms, ypač turintiems polinkį į inkstų akmenligę, labai didelės vitamino C dozės gali padidinti oksalatinių inkstų akmenų susidarymo riziką.

Daugumai žmonių subalansuota mityba užtikrina pakankamą vitamino C kiekį, todėl didelių papildų dozių vartojimas ne visada yra pagrįstas.

5. Vitamino E perteklius

Vitaminas E veikia kaip antioksidantas ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

Tačiau vartojant labai dideles jo dozes gali padidėti kraujavimo rizika, ypač žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus.

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad didelės vitamino E dozės gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl prieš vartojant papildus svarbu pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

6. Per didelis niacino (vitamino B3) kiekis

Niacinas svarbus energijos apykaitai ir nervų sistemos veiklai.

Didelės gydomosios niacino dozės kartais skiriamos gydytojų prižiūrint, tačiau savarankiškai vartojamos didelės dozės gali sukelti:

• odos paraudimą;
• karščio pojūtį;
• niežėjimą;
• pykinimą;
• virškinimo sutrikimus.

Ilgalaikis itin didelių dozių vartojimas gali neigiamai paveikti kepenų funkciją.

Kam rizika didžiausia?

Nors vitaminų perteklius gali pasireikšti bet kuriam žmogui, tam tikros grupės yra jautresnės.

Didesnė rizika kyla:

• vyresnio amžiaus žmonėms;
• sergantiems inkstų ligomis;
• sergantiems kepenų ligomis;
• nėščiosioms;
• vaikams;
• žmonėms, vartojantiems daug skirtingų papildų vienu metu.

Vaikai

Vaikams ypatingą pavojų gali kelti saldainius primenantys kramtomieji vitaminai.

Ryškios spalvos, saldus skonis ir patraukli forma gali paskatinti vaiką jų suvalgyti daugiau nei rekomenduojama.

Mokslinėje literatūroje aprašyti atvejai, kai atsitiktinis didelio vitamino A kiekio suvartojimas vaikams sukėlė ūmų apsinuodijimą.

Todėl visus vitaminų papildus rekomenduojama laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Vyresnio amžiaus žmonės

Su amžiumi keičiasi organizmo gebėjimas metabolizuoti įvairias medžiagas.

Vyresni žmonės dažniau:

• vartoja kelis vaistus vienu metu;
• serga lėtinėmis ligomis;
• turi lėtesnę inkstų funkciją.

Todėl net ir įprastos papildų dozės kai kuriais atvejais gali reikalauti individualaus įvertinimo.

Kaip saugiai vartoti vitaminų papildus?

Norint sumažinti perdozavimo riziką, verta laikytis kelių svarbių principų.

1. Nevartokite kelių vienodos sudėties papildų

Prieš įsigydami naują papildą perskaitykite jo sudėtį.

Tas pats vitaminas gali būti keliuose produktuose.

2. Neviršykite rekomenduojamos dozės

Jeigu ant pakuotės nurodyta viena kapsulė per dieną, didesnės dozės vartojimas nebūtinai suteiks daugiau naudos.

3. Nevartokite papildų „profilaktiškai“ be poreikio

Ne kiekvienam žmogui būtini visi vitaminai.

Kai kurių papildų vartojimas tikslingas tik nustačius trūkumą arba gydytojui rekomendavus.

4. Informuokite gydytoją apie visus papildus

Papildai gali sąveikauti ne tik tarpusavyje, bet ir su receptiniais vaistais.

Tai ypač svarbu vartojant:

• kraują skystinančius vaistus;
• vaistus nuo epilepsijos;
• kai kuriuos antibiotikus;
• skydliaukės vaistus.

5. Papildai nepakeičia visavertės mitybos

Mokslininkai pabrėžia, kad didžiąją dalį vitaminų rekomenduojama gauti su maistu.

Vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, ankštiniai augalai, riešutai, pieno produktai, žuvis ir liesa mėsa suteikia ne tik vitaminų, bet ir kitų organizmui svarbių medžiagų, kurių papildai negali visiškai pakeisti.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei po didelio vitaminų kiekio suvartojimo atsiranda:

• stiprus pykinimas ar vėmimas;
• sumišimas;
• stiprus galvos skausmas;
• sąmonės sutrikimai;
• traukuliai;
• stiprus pilvo skausmas;
• nereguliarus širdies plakimas;
• ryškus silpnumas.

Jeigu įtariate, kad vaikas atsitiktinai suvartojo didelį kiekį vitaminų papildų, taip pat reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą arba apsinuodijimų kontrolės centrą.

Svarbiausi faktai

• Vitaminai yra būtini sveikatai, tačiau didesnės dozės ne visada suteikia daugiau naudos.
• Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E ir K) organizme kaupiasi, todėl jų perteklius gali sukelti toksinį poveikį.
• Didelės vitamino B6 dozės gali pažeisti nervų sistemą, o vitamino C perteklius kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinimo sutrikimų ar padidinti inkstų akmenų riziką.
• Didžiausia vitaminų perdozavimo rizika kyla vartojant kelis papildus vienu metu arba viršijant rekomenduojamas dozes.
• Prieš pradedant vartoti naujus vitaminų papildus verta įvertinti, ar jų iš tiesų reikia, o kilus abejonių – pasitarti su gydytoju ar vaistininku.