Vis daugiau ir daugiau mokslinių tyrimų parodo, kaip svarbu sveikam žmogaus organizmui yra saulė. Ir didžiausia to priežastis yra todėl, kad saulėje mūsų organizmas gamina vitaminą D. Šis vitaminas turi didžiulę naudą mūsų kūnams.
Ką visgi daro Vitaminas D? Tyrimai rodo, kad šis, “saulės vitaminas” įtakoja ne tik mūsų kaulus, bei skeleto struktūrą, bet taip pat mūsų imuninę sistemą, kraujo spaudimą, nuotaiką, smegenų veiklą, bei visapusišką organizmo funkciją apsiginti nuo įvairiausių ligų.
Pagal 2019 metų duomenis, manoma, kad vitaminas D padeda išlaikyti sveikus kaulus, bei imuninę sistemą ir taip pat gerina kūno atsparumą chriniškoms ligoms, tokioms kaip širdies sutrikimai, vėžys, diabetas ir depresija, bei infekcijoms ar netgi virusams.
Žinant visą šią informaciją ir tai, koks svarbus Vitaminas D yra žmogui, gaila, jog tiek daug žmonių gyvena su šio būtino vitamino trūkumu.
Paskaičiuota, kad apie 95 procentai vitamino D žmogui ateina per saulę. Tačiau vis daugiau žmonių praleidžia per mažai laiko saulėje ir juolabiau ne kas dieną. Be to reguliariai nevalgo maisto, kuriame būtų pakankamai Vitamino D (tai yra gana sudėtinga padaryti). Daugybei žmonių, netgi kūdikiams dabar yra rekomenduojama papildomai vartoti Vitaminą D.
KAS YRA VITAMINAS D?
Vitaminas D yra riebaluose tirpstantis vitaminas, kurio galima rasti tik mažais kiekiais tam tikruose maisto produktuose ir jis gaminamas mūsų kūne tik tuomet, kai oda sąveikauja su saulės spinduliais.
Kalcis ir Vitaminas D yra du labai svarbūs mikroelementai, kurie veikia kartu žmogaus kūne tam, kad mūsų sveikata būtų gera. Šis junginys yra ypač svarbus kaulų medžiagų apykaitai, nes abu šie elementai yra būtini palaikant skeleto stiprumą.
Kartu jie taip pat palaiko širdies veiklą ir daugybę kitų sistemų kūne.
Štai kaip gaminasi vitaminas D ir ką jis daro kūnui:
Žmonės išsivystė leisdami laiką lauke, saulėje. Kūnas konvertuoja saulės spindulius į elementus, kurie tada yra naudojami kūne. Ypač kai UV-B saulės spinduliai liečia odą, 7-dehidrocholesterolis – medžiaga esanti mūsų odoje, tiesiogiai konvertuoja juos į vitaminą D3 (aktyvesnę jo formą).
7-dehidrocholesterolis arba mūsų odoje esantis cholesterolis, kuris labai panašus į patį cholesterolį, paverčia „previtaminą D“ jį tinkamu naudoti D3, kuris kartais dar vadinamas provitaminu D.
Previtaminas D pirmiausia keliauja per inkstus ir kepenis į kraujotaką, o vėliau virsta kalcitrioliu.
Vitaminas D iš tikrųjų tampa hormonu organizme, ypač sekosteroidiniu hormonu.
SKIRTUMAI – VITAMINAS D2 IR VITAMINAS D3
Yra dviejų tipų vitamino D papildai: vitaminas D2 (ergokalciferolis) ir vitaminas D3 (cholekalciferolis). Vitamino D pirmtakas yra ir augaliniuose ir gyvūniniuose produktuose, tačiau manoma, kad gyvūninės kilmės vitamino D3 produktai yra geriau įsisavinami ir naudingesni.
Kodėl? Na, žmogaus pagamintas vitaminas D gaminamas vienu iš dviejų būdų: D2 yra sukurtas švitinant mieles ir kitus pelėsius (žinomas kaip vegetariškas vitaminas D2) arba švitinant gyvūninius aliejus ir cholesterolį, sukuriant vitaminą D3
Tipas, kurį natūraliai gamina mūsų kūnas, vadinamas cholekalciferoliu, kuris yra vitaminas D3. Kūnas sugeba paversti kai kuriuos D2, kad panaudotų kūno funkcijoms atlikti, tačiau teikia pirmenybę ir sugeba D3 naudoti kur kas efektyviau.
Deja, daugumoje vitaminu D praturtintų maisto produktų ir maisto papildų daugiausia yra ergokalciferolio, D2 tipo, kurio organizmas negali tiek įsisavinti ar paversti tuo, ko jam reikia.
Gyvūninės kilmės produktų D3 (ypač iš šių produktų cholesterolio) yra arčiausiai to, ką natūraliai saulės spinduliai sukelia žmonėms, kai odą veikia UV šviesą. Todėl vitaminas D3 yra aktyvesnė forma ir manoma, kad jis konvertuojamas iki 500 kartų greičiau nei D2.
Manoma, kad D3 yra keturis kartus efektyvesnis žmonėms.
VITAMINAS D IR JO NAUDA ORGANIZMUI
Kokia yra vitamino D nauda jį vartojant? Štai keletas būdų, kaip išlaikyti pakankamą vitamino D kiekį organizme, kad palaikyti bendrą sveikatą:
Vitaminas D svarbus normaliai kaulų būklei palaikyti.
Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį absorbuojant kalcį į kaulus. Kalcitriolis (konvertuotas D vitaminas) palaiko parathormoną palaikydamas kalcio kiekį.
Be to, jis veikia kitus svarbius vitaminus ir mineralus, kurie prisideda prie sveikatos, įskaitant magnį, vitaminą K ir fosforą. Vitaminas D yra iš dalies atsakingas už fosforo kiekio palaikymą kraujyje, ir kadangi jis turi įtakos kalcio gebėjimui prisijungti prie baltymų, manoma, kad jis taip pat susijęs su vitaminu K.
Dėl mažo kiekio gali suminkštėti jūsų kaulai, tai vadinama osteomaliacija, arba kaulų anomalijos, vadinamos rachitu. Be to, trūkumas padidina riziką susirgti osteoporoze ir patirti kaulų lūžius.
Tyrimai parodė, kad vitaminas D yra naudingas kaulų sveikatai, kai jo vartojama 800–5000 tarptautinių vienetų per dieną, o tai gali pagerinti raumenų ir kaulų sveikatą natūraliai sulėtindamas griaučių struktūros senėjimą ir sumažindamas vyresnių nei 65 metų suaugusiųjų lūžių ir kritimų dažnį. .
Vyresnio amžiaus suaugusieji, kurių vitamino D koncentracija yra pakankama, yra labiau linkę būti aktyvūs, gerinti raumenų būklę, rečiau krenta ir susitraumuoja.
Kai lygis yra žemas, prieskydinė liauka tampa pernelyg aktyvi. Tai vadinama hiperparatiroidizmu ir dėl to sumažėja fosforo kiekis kraujyje.
Fosforas, be kalcio ir kitų junginių, reikalingas norint tinkamai mineralizuoti kaulų tankį.
Vitaminas D svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai.
UV spindulių poveikis sukelia pokyčius žmogaus organizme, įskaitant vitamino D kiekio padidėjimą. Mūsų imuninėse ląstelėse yra vitamino D receptorių. Yra įrodyta, kad vitaminas D naudingas bendrai imuninei funkcijai keliais būdais, o vienas iš jų – užkersti kelią ilgalaikiam ar per dideliam uždegiminiam atsakui.
Nauji tyrimai rodo, kad šis vitaminas padeda sveikai replikuotis ląstelėms ir gali vaidinti svarbų vaidmenį apsaugant nuo autoimuninių ligų, infekcijų, virusų ir mažiau rimtų ligų, tokių kaip peršalimas ir gripas, vystymosi. Šiuolaikiniame moksle jau yra įrodymų, kad žmonėms reikia pakankamai D, kad makrofagai – baltieji kraujo kūneliai, puolantys patogenus, galėtų tinkamai atlikti savo darbą.
Vitaminas D gali padėti sustiprinti imuninę sistemą, nes sumažina kai kurių virusų gebėjimą daugintis ir augti. Įrodyta, kad jis sustiprina fermento, vadinamo ACE2, raišką, kuris, kaip manoma, gali apsaugoti nuo ūmaus plaučių pažeidimo.
2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad vidutinis vitamino D kiekis tarp 20 skirtingų Europos šalių gyventojų koreliuoja su bent vienos rimtos ūminės kvėpavimo takų infekcijos dažniu. Didesnis D lygis tarp vyresnio amžiaus žmonių buvo susijęs su sumažėjusiu mirtinų infekcijų dažniu, o maža vitamino D koncentracija serume buvo susijusi su didesniu jautrumu.
Kadangi vitaminas D gali padėti kontroliuoti uždegimą, tai taip pat gali būti naudinga tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis ir autoimuniniais sutrikimais, įskaitant:
- išsėtinę sklerozę
- reumatoidinį artritą
- dirgliosios žarnos sindromą ir kitus virškinimo sutrikimus
- aukštą kraujo spaudimą
Vitaminas D svarbus normaliai kalcio ir fosforo absorbcijai ir (arba) įsisavinimui. Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje.
Diabeto simptomai atsiranda dėl insulino trūkumo arba nepakankamam insulino išsiskyrimui organizme padidėjus insulino atsparumui. Remiantis Londono medicinos ir odontologijos mokykloje atliktais tyrimais, kalcis yra būtinas insulino išsiskyrimui, o vitaminas D skatina kalcio absorbciją ir panaudojimą, todėl prisideda prie insulino išsiskyrimo reguliavimo.
Remiantis 2015 m. Paskelbtame žurnale „Dabartinės diabeto apžvalgos“, vitamino D pakaitalas turi teigiamą poveikį visiems 2 tipo diabeto aspektams, įskaitant ligos dažnį, kontrolę ir komplikacijas. Taip pat yra vis daugiau įrodymų, siejančių žemą vitamino D kiekį su diabetu.
PAGALBININKAS KOVOJE SU ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS *
Remiantis „Frontiers in Endocrinology“ publikuotais tyrimais, vitaminas D turi įtakos veiksniuose, susijusiuose su naviko augimu, ląstelių diferenciacija ir apoptoze. Vitamino D trūkumo simptomai buvo susiję su padidėjusia rizika susirgti vėžiu, ypač krūties, storosios žarnos ir prostatos.
Mokslininkai nustatė, kad padidėjęs saulės spindulių poveikis ir cirkuliuojantis vitamino D kiekis yra susijęs su sumažėjusiu daugelio vėžio rūšių pasireiškimu ir netgi mirtingumu.
Tyrimai rodo, kad jis gali turėti įtakos sumažėjusiai rizikai dėl krūties, storosios žarnos ir kiaušidžių vėžio, galbūt dėl savo vaidmens ląstelių gyvavimo cikle arba dėl gebėjimo blokuoti estrogeno perteklių. Remiantis „American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtais tyrimais, padidinus vitamino D ir kalcio kiekį organizme, žymiai sumažėja rizika susirgti vėžiu moterims po menopauzės.
Kitas 2018 m. tyrimas patvirtina šias krūties vėžio išvadas, nes mokslininkai nustatė, kad moterys po menopauzės turinčios 60 ng/ml ar daugiau 25-hidroksivitamino D, pagrindinės vitamino D formos kraujyje, turėjo tik penktadalį tikimybės susirgti krūties vėžiu, palyginti su tomis, kurios turėjo mažiau nei 20 ng/ml.
KOVA SU ŠIRDIES LIGOMIS *
Teigiama, jog Vitaminas D gali būti naudingas norint išlaikyti širdį sveiką, nes padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir uždegimo lygį organizme.
Vis daugiau tyrimų rodo, kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nes jis susijęs su kraujospūdžio, cholesterolio kiekio ir uždegimo reguliavimu.
Tyrimai su gyvūnais parodė, kad vitamino D indikacijos sutrikimas gali prisidėti prie hipertenzijos, aterosklerozės ir širdies hipertrofijos. Mes žinome, kad žmonės, kuriems trūksta šio vitamino, dažniau miršta nuo koronarinės širdies ligos ir kitų su širdimi susijusių simptomų, pasak Vanderbilto universiteto medicinos centro tyrimų.
HORMONŲ REGULIAVIMAS IR NUOTAIKA
Kadangi jis veikia kaip hormonas mūsų organizme ir paveikia smegenų funkciją, Vitamino D trūkumas yra susijęs su padidėjusia nuotaikos sutrikimų rizika, įskaitant depresiją, sezoninius afektinius sutrikimus ir sunkias nuotaikos problemas, patirtas PMS metu, nemigą ir nerimą.
Maži kiekiai šio vitamino organizme taip pat gali sutrikdyti tinkamą testosterono ir estrogeno gamybą, todėl gali atsirasti disbalansas, galintis sukelti daug nepageidaujamų simptomų.
SUSIKAUPIMAS, MOKYMĄSIS IR ATMINTIES VEIKLA
Keli tyrimai parodė, kad vitaminas D taip pat veikia mūsų gebėjimą priimti sprendimus, susikaupti ir išlaikyti informaciją. Mokslininkai nurodo, kad žmonės, kurių vitamino D lygis organizme sumažėjęs, prastai atlieka standartizuotus egzaminus, gali turėti prastus sprendimų priėmimo įgūdžius ir jiems sunku atlikti užduotis, kurioms reikia skirti dėmesio ir susikaupti.
Be to, kai kurie tyrimai parodė koreliaciją tarp mažo vitamino D kiekio ir padidėjusios rizikos susirgti šizofrenija ir išsėtine skleroze.
ODOS SVEIKATA *
Kodėl vitaminas D yra naudingas jūsų odai? Keletas vitamino D privalumų odai yra palaikyti imuninę sistemą, kontroliuoti uždegimą ir padėti odos ląstelių augimui, atsistatymui ir medžiagų apykaitai.
Pakankamas kiekis netgi gali padėti išvengti odos senėjimo, taip pat sumažinti paraudimą, sausumą ir kitus egzemos bei psoriazės sukeliamus simptomus.
VITAMINO D TRŪKUMAS: POŽYMIAI / PRIEŽASTYS
Kas atsitinka, kai jūsų vitamino D lygis nukrentai? Tyrimai mums rodo, kad vitamino D trūkumas / simptomai gali būti:
- Nuovargis
- Osteoporozė ar kaulų lūžiai
- Imlumas infekcinėms ligoms
- Aukštesnė rezika širdies ir kraujagyslių ligoms bei aukštesniam kraujospūdžiui
- Didesnė tam tikrų vėžio rūšių rizika
- Autoimuninės ligos
- Depresija
- Nemiga
- Artritas
- Didesnė diabeto rizika
- Astma
- Lėtinis skausmas
- Odos problemos, tokios kaip psoriazė
- Kūdikių ir vaikų vystymosi problemos
Vitamino D trūkumo priežastys ir rizikos veiksniai, kurie mažina vitamino kiekį organizme gali būti:
- Saulės šviesos trūkumas
- Dažnas kremo nuo saulės naudojimas, kuris sumažina jūsų kūno galimybes gaminti vitaminą D
- Pagrindinės sveikatos problemos, tokios kaip nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, atsparumas insulinui ir hipertenzija, kurios, atrodo, padidina riziką dar didesniam šio vitamino trūkumui.
- Turint tamsesnę odą; manoma, kad didelis JAV gyvenančių afroamerikiečių, ispanų ir azijiečių procentas kenčia nuo vitamino D trūkumo.
- Būvimas vyresniu nei 70 metų.
- Tam tikros profesijos, ribojančios laiką lauke, įskaitant darbą pamainomis, sveikatos priežiūros darbuotojus ir darbuotojus dirbančius patalpose.
- Slaugos namų gyventojai ar hospitalizuoti pacientai.
- Sergant celiakija, Krono liga ar cistine fibroze, trukdančia absorbuoti ir perdirbti vitaminą D žarnyne, inkstuose ar kepenyse.
- Žindomiems kūdikiams taip pat gresia vitamino D trūkumas, todėl rekomenduojami papildai.
KAIP PADIDINTI VITAMINO D KIEKĮ?
Tam tikruose maisto produktuose, pavyzdžiui, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra šiek tiek vitamino D, tačiau saulės spindulių poveikis vis tiek yra geriausias būdas palaikyti normalų šio vitamino kiekį organizme.
Paprastai rekomenduojama kasdien būti apie 10–15 minučių tiesioginiuose saulės spinduliuose, nedėvėti apsaugos nuo saulės priemonių, jei esate baltos ir vidutinės odos atspalvio. Jei turite tamsią odą, jums gali prireikti daugiau laiko saulėje, kad gautumėte pakankamai vitamino D, maždaug 40 minučių per dieną.
Vitamino D papildo vartojimas taip pat gali būti naudingas daugeliui žmonių, ypač žiemos mėnesiais ir tiems, kurie negali praleisti daugiau laiko lauke.
MAISTAS, KURIAME YRA VITAMINO D
Kokiuose maisto produktuose yra daugiau vitamino D? Geriausias vitamino D turintis maistas yra:
- Menkių kepenų aliejus (vartokite maždaug vieną šaukštą per dieną)
- Otas
- Karpis
- Skumbrė
- Ungurys
- Laukinės lašišos
- Sykas
- Kardžuvė
- Vaivorykštinis upėtakis
- Sardinės
- Tunas
- Laisavai laikomų vištų kiaušiniai
- Jautienos kepenys
- Neapdorotas pienas
- Ikrai
- Papildytas vitaminais pienas ir pieno produktai
- Papildytos vitaminais pieno alternatyvos, tokios kaip riešutų pienas
- Maitake ir portobello grybai (paveikti UV spindulių)
KIEK REIKIA VITAMINO D NORMALIAM BŪVIUI? (DOZAVIMAS)
Kiek vitamino D reikėtų vartoti kiekvieną dieną, norint gauti vitamino D teikiamą naudą? Žemiau pateikiama oficiali USDA rekomendacija vitaminui D:
Vaikai:
- 1–3 metai: 600 TV (15 mikrogramų per dieną)
- 4–8 metai: 600 TV (15 mikrogramų per dieną)
Vyresni vaikai ir suaugusieji:
- 9–70 metų: 600 TV (15 mikrogramų per dieną)
- Suaugusieji, vyresni nei 70 metų: 800 TV (20 mikrogramų per dieną)
- Nėščiosios ir maitinančios krūtimi: 600 TV (15 mikrogramų per dieną)
Kai kurie sveikatos specialistai mano, kad didesnės dozės gali dar labiau apsaugoti ir suteikti daugiau naudos * .
Rekomendacijos vaikams siekia net 70 vienetus per kiekvieną kilogramą svorio per dieną arba apie 2 500 vienetų per dieną vaikams nuo 5 iki 10 metų. Rekomendacijos suaugusiems (įskaitant nėščias moteris) siekia net 5000 vienetų per dieną.
Norėdami gauti geriausią vitamino D3 papildą, ieškokite fermentuoto, maistinio D3 šaltinio (pageidautina, kad būtų fermentuotas naudojant sveikasias bakterijas, tokias kaip L. bulgaricus).
RIZIKA IR ŠALUTINIS POVEIKIS
Ar galite suvartoti per daug vitamino D? Manoma, kad „vitamino D toksiškumas“ (kai išgėrėte per daug vitamino D) yra labai retas atvejis, tačiau jis gali pasireikšti, jei vartojamos per didelės papildų dozės.
Vitamino D toksiškumas gali išsivystyti, jei kas mėnesį suvartojama daugiau kaip 300 000 TV (Tarptautinis Vienetas) per parą arba daugiau kaip 10 000 TV vitamino D per dieną.
Kai vitamino D kiekis kraujyje tampa neįprastai didelis, šalutinis poveikis gali būti hiperkalcemijos simptomai arba didelis kalcio kiekis kraujyje, pavyzdžiui:
- virškinimo problemos, tokios kaip vėmimas, pykinimas ir skrandžio skausmas
- viduriavimas
- nuovargis
- per didelis troškulys
- dažnas šlapinimasis
Jei nusprendėte vartoti vitamino D papildus, būtinai laikykitės rekomenduojamos dozės. Nevartokite daugiau, nebent jus stebi sveikatos priežiūros specialistas, arba jums nurodyta vartoti daugiau.
Nors papildai yra reikalingi ir naudingi dažnu atvejų, idealu gauti reikiamą D vitamino kiekį tiesiai iš saulės šviesos.
Kai kurie žmonės yra labiau linkę šalutiniam poveikiui dėl per didelio Vitamino D kiekio, todėl ne visada rekomenduojama vartoti papildus, ypač didelėmis dozėmis.
Vitamino D papildų neturėtų vartoti visi, vartojantys šiuos receptinius vaistus, nebent sveikatos specialistai rekomenduotų kitaip:
- Steroidai
- Vaistai nuo epilepsijos, tokie kaip fenobarbitalis ir fenitoinas
- Vaistas svorio metimui (Orlistatas)
- Cholestiraminas
- Kortikosteroidai, tokie kaip prednizonas
- Vaistai nuo diabeto
- Kraujo spaudimo vaistai
- Vaistai nuo traukulių, tokie kaip fenobarbitalis ir Dilantinas (fenitoinas)
- Kalcio papildai ir antacidiniai preparatai
- Jei turite sveikatos sutrikimų, tokių kaip uždegiminė žarnyno liga, kepenų ar inkstų liga ar hiperkalcemija, neturėtumėte vartoti vitamino D be gydytojo sutikimo.
PABAIGAI
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kurio daugiausia gauname per odą būdami saulėje. Vitaminas D daugeliu atžvilgių naudingas bendrai sveikatai, pavyzdžiui, palaikydamas kaulų apykaitą, širdies ir kraujagyslių veiklą, imunitetą apsaugant nuo infekcijų ir ligų, odos sveikatą ir kognityvinę / psichinę sveikatą.
Manoma, kad vitamino D trūkumas yra labai dažnas, nes daugelis žmonių šiandien praleidžia nepakankamai laiko saulėje dėl tokių veiksnių kaip darbas uždarose patalpose ar kremo nuo saulės naudojimas.
Geriausias būdas palaikyti normalią koncentraciją yra 10–20 minučių per dieną būvimas saulėje. Taip pat galite saugiai padidinti vitamino D kiekį valgydami vitamino D turinčius maisto produktus, tokius kaip žuvis, menkių kepenų aliejus, kiaušiniai, pieno produktai, kepenys ir kai kurie grybai.
Papildai yra geras pasirinkimas daugeliui žmonių, ypač pagyvenusiems žmonėms, kūdikiams, žmonėms, turintiems malabsorbcijos problemų, ir tiems, kurie daugiausia laiko praleidžia uždarose patalpose. Norint gauti visą vitamino D teikiamą naudą, suaugusiems žmonėms reikia mažiausiai 600–800 TV per dieną (arba idealiu atveju net daugiau), o vaikams – mažiausiai 600 TV.
NUORODOS IR ŠALTINIAI:
[1] https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15585788/
[2] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK441912/
[3] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6365669/
[4] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6075634/
[5] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2671032/
[6] https://medlineplus.gov/druginfo/meds/a682335.html
[7] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3349454/
[8] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK532266/
[9] https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22461123/
[10] https://www.jacionline.org/article/S0091-6749(12)00402-2/fulltext
ĮSPĖJIMAS IR IŠNAŠOS:
* Mūsų svetainėje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija, kuri neturi daryti įtakos skaitytojo apsisprendimui įsigyjant ir/ar vartojant maisto papildus. Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku. Straipsnyje pateikta informacija nėra autoriaus asmeninė nuomonė. Ši informacija nėra skirta reklamuoti maisto produktus ar papildus. Ši informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija. Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius. Jeigu pastebėjote netikslumų ar turite komentarų, nusiskundimų, patarimų dėl pateikto turinio, prašau susisiekite el. paštu [email protected] arba svetainėje nurodytais rekvizitais. Maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba ir gyvenimo būdas.
