Enterococcus faecalis: simptomai, infekcijos ir gydymo galimybės

Enteręococcus faecalis (E. faecalis) paprastai randamas organizme, jis gali sukelti ligą, kai žmogaus imuninė sistema yra susilpnėjusi.

Dėl šios priežasties jis laikomas oportunistiniu patogenu. Kadangi šios bakterijos yra atsparios daugeliui antibiotikų, norint veiksmingai gydyti šias infekcijas, būtina tikslinė medicininė intervencija.

Kas yra Enterococcus faecalis?

Yra identifikuota mažiausiai 50 enterokokų rūšių, iš kurių E. faecalis sukelia daugumą infekcijų. Tai viena iš pagrindinių ligoninėse įgytų infekcijų priežasčių.

E. faecalis gali patekti į organizmą operacijos metu, per netinkamai išvalytus medicininius instrumentus, dėl netinkamo rankų plovimo arba suvartojus užkrėstą maistą ir gėrimus.

Dažnos E. faecalis infekcijos apima šlapimo takų infekcijas (UTI), žaizdų infekcijas, pilvo ertmės ir dubens infekcijas, bakteriemiją (kraujo infekciją) ir endokarditą (širdies uždegimą). Jei šios infekcijos išplinta po visą kūną (sisteminės), jos gali sukelti rimtus ar net gyvybei pavojingus simptomus.

E. faecalis yra atspari bakterijų rūšis, kuri tampa vis atsparesnė antibiotikams. Ji gali sudaryti „mikroorganizmų bendrijas“, prisitvirtindama prie kitų ląstelių ir sukurdama biofilmą. Dėl šių biofilmų ją ypač sunku gydyti antibiotikais.

E. faecalis laikoma oportunistiniu patogenu, nes ji sukelia ligą daugiausia tada, kai imuninė sistema yra susilpnėjusi, ir yra nekenksminga daugumai žmonių, turinčių sveiką imuninę sistemą. Ji kelia grėsmę pagyvenusiems žmonėms, taip pat tiems, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.

E. faecalis infekcijų rizikos veiksniai ir šaltiniai

Apie 85–90 % enterokokų infekcijų sukelia E. faecalis, ir jos dažnai kyla ligoninėse. Dažni E. faecalis infekcijų šaltiniai yra netinkama rankų higiena, bakterijų dauginimasis ant medicininės įrangos ir užterštas maistas ar vanduo.

Netinkama rankų higiena

Tyrimai rodo, kad ligoninėse įgytos E. faecalis infekcijos dažnai atsiranda dėl netinkamos sveikatos priežiūros darbuotojų rankų higienos.

Ji gali plisti tiesiogiai tarp pacientų arba netiesiogiai, jei sveikatos priežiūros darbuotojai tinkamai nenusiplauna rankų tarp bendravimo su pacientais. Netinkama rankų higiena taip pat gali sukelti ligoninės įrangos ir paviršių užteršimą.

Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC), maždaug vienas iš 31 ligoninės paciento kasdien suserga bent viena su sveikatos priežiūra susijusia infekcija.

Biofilmo susidarymas ant medicininių prietaisų ir įrangos

Intraveninių arba šlapimo kateterių, širdies stimuliatorių ar širdies vožtuvų naudojimas padidina biofilmo susidarymo riziką (bakterijų kolonijų augimą ir prisikibimą prie paviršių). Net jei prieš įvedimą jie buvo tinkamai sterilizuoti, patekę į organizmą jie gali užsikrėsti bakteremijos būdu.

Biofilmai turi tankų trimatį ekstraląstelinį matriksą, kurį gali būti sunku pašalinti nuo paviršių. Tai padidina jų atsparumą antibiotikams, o tai gali sukelti gyvybei pavojingas infekcijas organizme.

Užteršti maisto produktai ir skysčiai

E. faecalis dažniausiai randamas dirvožemyje, vandenyje, augaluose ir gyvūnuose. Neplautų maisto produktų vartojimas gali padidinti infekcijos riziką.

Simptomai ir infekcijų tipai

E. faecalis dažniausiai sukelia tokias infekcijas kaip šlapimo takų infekcijos (UTI), bakteremija (kraujo infekcijos) ir endokarditas (širdies uždegimas).

Simptomai skiriasi priklausomai nuo infekcijos tipo, tačiau gali apimti:

• Karščiavimą ir šaltkrėtį
• Skausmą ar deginimą šlapinantis
• Pykinimą ir vėmimą
• Svaigulį ar sumišimą
• Galvos skausmą
• Skausmą ar spaudimą apatinėje pilvo dalyje

Šlapimo takų infekcijos (UTI)

UTI yra šlapimo sistemos infekcijos, apimančios šlaplę, šlapimtakius, inkstus arba šlapimo pūslę. Tarp visų enterokokų bakterijų rūšių E. faecalis yra dažniausia šlapimo takų infekcijų priežastis.

Dažni UTI simptomai apima:

• Skausmą ar deginimo pojūtį šlapinantis,
• Dažną norą šlapintis, bet išsiskiria mažai šlapimo
• Skausmą ar spaudimą apatinėje pilvo dalyje
• Rožinis/raudonas (kraujo šlapime požymis) ir drumstas šlapimas
• Karščiavimas arba pykinimas (inkstų infekcijos požymis)

Kas yra labiau linkęs į šlapimo takų infekcijas?

Šlapimo pūslės infekcijų rizikos veiksniai apima ankstesnes šlapimo takų infekcijas, seksualinį aktyvumą, vyresnį amžių, šlapimo pūslės ištuštinimo sutrikimus, šlapimo takų obstrukciją (šlapimo akmenis arba padidėjusią prostatą) arba šlapimo kateterio naudojimą.

Bakteremija

Bakteremija atsiranda, kai bakterijos patenka į kraują, dažnai iš žaizdos vietos arba dėl negydytos šlapimo takų infekcijos. Jei negydoma, bakteremija gali sukelti gyvybei pavojingas būkles, pavyzdžiui, endokarditą, sepsį (sisteminę reakciją į kraujo infekciją) ir septinį šoką (žemą kraujospūdį sunkaus sepsio atveju, kuris gali sukelti organų nepakankamumą).

Dažni bakteremijos simptomai yra:

• Karščiavimas ir šaltkrėtis
• Pykinimas arba vėmimas
• Spartus širdies ritmas
• Svaigimas arba sumišimas
• Odos bėrimai

Endokarditas

Endokarditas yra reta ir potencialiai mirtina būklė, susijusi su širdies vidinio sluoksnio (endokardo) ir jos vožtuvų uždegimu. E. faecalis endokarditas paprastai atsiranda kaip bakteremijos komplikacija, kai bakterijos iš kraujotakos patenka į širdį.

Enterokokas yra trečias pagal dažnumą organizmas, sukeliantis endokarditą, ir dažniausiai pasitaiko atvejais, užsikrėstuose sveikatos priežiūros įstaigose. Kiti rizikos veiksniai apima dirbtinį širdies vožtuvą, širdies stimuliatoriaus elektrodus arba pažeistus širdies vožtuvus.

Dažni endokardito simptomai gali išsivystyti lėtai arba staiga. Jie apima:

• Širdies ūžesį (nenormalų širdies garsą)
• Aukštą karščiavimą (paprastai virš 102 F)
• Hematuriją (kraują šlapime)
• Tachikardiją (greitą širdies plakimą)
• Neskausmingas raudonas dėmes ant delnų ir pėdų (Janeway pažeidimai)
• Skausmas pirštų ir kojų pirštų galiukuose (Oslerio mazgai)
• Krūtinės skausmas
• Kojų ir pėdų patinimas
• Širdies nepakankamumas (širdis negali išstumti pakankamai kraujo, kad patenkintų organizmo poreikius)

Endokarditas yra reta ir potencialiai mirtina liga. Jei pasireiškia endokardito simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Kaip diagnozuojamas Enterococcus faecalis?

Jei jūsų sveikatos priežiūros specialistas įtaria, kad turite E. faecalis sukeltą infekciją, bus paskirti bakterijų kultūriniai tyrimai ir jautrumo antibiotikams tyrimai. Priklausomai nuo infekcijos vietos, gali būti paimtas šlapimo mėginys arba kraujas gali būti paimtas į specialius buteliukus ir nusiųstas į laboratoriją.

Laboratorijoje bus taikomi metodai, siekiant nustatyti, ar iš mėginių auga bakterijos. Šie mėginiai bus ištirti, siekiant nustatyti, kurie antibiotikai bus veiksmingi, o kurie neveiksmingi gydant infekciją.

Ar infekcijas galima išgydyti?

Ampicilinas, antibiotikas, dažniausiai naudojamas E. faecalis infekcijoms gydyti. Ampicilinas blokuoja E. faecalis išorinės ląstelių sienelės formavimąsi, dėl ko jos žūva.

Tačiau E. faecalis infekcijas paprastai labai sunku gydyti dėl galimo atsparumo keliems antibiotikams, įskaitant vankomiciną, daptomiciną, aminoglikozidus ir kt.

Esant sunkioms infekcijoms, pvz., endokarditui, siekiant padidinti jų veiksmingumą, naudojami kombinuoti antibiotikai. Tai gali būti penicilino ir gentamicino derinys. Nepaisant to, mokslininkai tiria kitus antibiotikus, kurie gali būti veiksmingesni gydant E. faecalis infekcijas.

Jei bakterijos yra atsparios vankomicinui, sveikatos priežiūros specialistai gali imtis papildomų atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią jų plitimui kitiems pacientams. Tai gali būti vienkartinių chalatų dėvėjimas maudant pacientą arba tvarkant nešvarius patalynės komplektus ar vystykles.

Taip pat reikia kruopščiai laikytis standartinių atsargumo priemonių – dėvėti vienkartines pirštines ir plauti rankas prieš ir po paciento priežiūros. Tualetai ir lovų turėklai turi būti dezinfekuojami chloro tirpalu.

Išvada:

Enterococcus faecalis yra dažnai organizme randama, tačiau potencialiai pavojinga bakterija, galinti sukelti sunkias infekcijas, ypač žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema ar gydomiems ligoninėse.

Didžiausias iššūkis gydant šias infekcijas yra bakterijos gebėjimas formuoti biofilmus ir didėjantis atsparumas antibiotikams, todėl būtina tikslinė diagnostika ir individualizuotas gydymas.

Tinkama higiena, infekcijų kontrolės priemonės ir atsakingas antibiotikų vartojimas yra esminiai veiksniai siekiant sumažinti šios bakterijos plitimą ir su ja susijusių komplikacijų riziką.