Kada žemas kraujospūdis tampa pavojingas?

Žemas kraujospūdis paprastai nėra problema, tačiau jis gali tapti pavojingas.

Jei nukrenta žemiau 90/60 mm Hg ir sukelia simptomus. Sužinokite, kada žemas kraujospūdis tampa kritine būkle ir į kokius požymius reikia atkreipti dėmesį.

Kada žemas kraujospūdis laikomas pavojingu?

Kraujospūdis, žemesnis nei 90/60 mm Hg, paprastai laikomas žemu. Kai kuriems žmonėms kraujospūdis natūraliai yra žemesnis, tačiau jie neturi sveikatos problemų. Paprastai tai nesukelia nerimo, nebent atsiranda simptomų.

Žemas kraujospūdis laikomas pavojingu, kai nukrenta žemiau 90/60 mm Hg IR jam pasireiškia simptomai.

Kraujospūdis padeda užtikrinti, kad visos kūno dalys gautų deguonimi prisotintą ir maistinių medžiagų turtingą kraują. Kartais žemas kraujospūdis gali sutrikdyti šį procesą.

Atkreipkite dėmesį į simptomus, rodančius, kad žemas kraujospūdis daro įtaką kraujo tekėjimui, pavyzdžiui:

• Svaigimas
• Pykinimas
• Apsvaigimas arba „sąmonės praradimas“
• Nuovargis, nepaisant 7–9 valandų miego
• Galvos skausmas arba neryškus regėjimas
• Širdies plakimas arba nereguliarus širdies ritmas

Jei pasireiškia šie simptomai, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, kad jis atliktų tyrimą.

Pagrindinės ligos

Žemas kraujospūdis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai žmonės, turintys žemą kraujospūdį, nejaučia jokių simptomų ir gali net nepastebėti, kad jų kraujospūdis nukrito iki 90/60 mm Hg ar žemiau.

Dažniausia hipotenzijos simptomų priežastis yra ortostatinė hipotenzija – būklė, kai kraujospūdis smarkiai nukrinta atsistojant iš sėdimos ar gulimos padėties.

Kitos ligos, kurios gali sukelti žemą kraujospūdį, apima:

• Adisono liga (liga, kuriai būdingas nepakankamas kortizolio gaminimas)
• Dehidratacija
• Cukrinis diabetas
• Širdies ligos
• Hipotireozė (skydliaukės funkcijos sumažėjimas)
• Neurologiniai sutrikimai (pvz., Parkinsono liga)
• Mitybos trūkumai (pvz., vitamino B12 ir folio rūgšties)
• Po valgio pasireiškianti hipotenzija (žemas kraujospūdis, atsirandantis po valgio)
• Nėštumas arba senėjimas
• Tam tikri vaistai (pvz., beta adrenoblokatoriai arba erekcijos sutrikimams gydyti skirti vaistai, kurių sudėtyje yra nitroglicerino ar narkotinių medžiagų)

Kartais žemas kraujospūdis gali atsirasti dėl gyvybei pavojingų situacijų.

Pavyzdžiai:

• Septinis šokas: Kai žmogus suserga sunkiu infekciniu susirgimu, pvz., sukeltu bakterijų, šių bakterijų išskiriami toksinai gali sutrikdyti organizmo gebėjimą cirkuliuoti deguonimi prisotintą kraują, o tai sukelia žemą kraujospūdį.
• Alerginė reakcija: Gyvybei pavojinga alerginė reakcija, vadinama anafilaksija, gali paveikti organizmo gebėjimą cirkuliuoti deguonį ir maistines medžiagas po visą kūną, o tai gali sukelti žemą kraujospūdį.
• Cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėjimas: Didelis kraujo netekimas dėl tokių įvykių kaip sunkus trauminis sužalojimas ar stiprus vidinis kraujavimas gali sumažinti cirkuliuojančio kraujo tūrį ir sukelti žemą kraujospūdį.

Žemo kraujospūdžio simptomai

Dažnai žmonės, turintys žemą kraujospūdį, nejaučia jokių simptomų.

Tačiau jei kraujospūdis pernelyg sumažėja arba susiduriate su būkle, kai tikėtina hipotenzija, pavyzdžiui, didelis kraujo netekimas ar dehidratacija, atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:

• Neryškus regėjimas
• Sutrikusi sąmonė arba pakitusi psichinė būklė
• Svaigimas, galvos lengvumas arba apsvaigimas
• Nuovargio ar silpnumo jausmas, nepaisant to, kad pakankamai pailsėjote
• Galvos, kaklo ar nugaros skausmas
• Per greitas arba per lėtas širdies plakimas arba jausmas, tarsi širdis praleistų plakimus
• Pykinimas

Vidutiniai kraujospūdžio intervalai

Sveikatos priežiūros specialistai laiko normaliu kraujospūdį, kuris yra ne didesnis kaip 120/80 mm Hg. Kraujospūdis, lygus 90/60 mm Hg ar mažesnis, laikomas žemu. Toliau pateiktoje lentelėje parodyti vidutiniai kraujospūdžio intervalai.

Galimi žemo kraujospūdžio pavojai ir komplikacijos

Normalus kraujospūdis užtikrina, kad kraujas visam kūnui tiektų deguonį ir būtinas maistines medžiagas, taip užtikrinant bendrą sveikatą ir gerą savijautą.

Žemesnis nei normalus kraujospūdis, ypač jei pasireiškia susiję požymiai ir simptomai, gali sukelti kitus pavojus ir komplikacijas, paveikiančias šiuos organus:

• Smegenys: Deguonies ir maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti insulto tipo simptomus arba psichinės būklės pokyčius, pavyzdžiui, sąmonės sutrikimą.
• Inkstai: Negavę pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, inkstai gali patirti ūminį inkstų pažeidimą, kuris gali sutrikdyti jų gebėjimą tinkamai funkcionuoti.
• Širdis: Dėl deguonies ir maistinių medžiagų trūkumo širdis gali būti pažeista, o tai gali sukelti širdies priepuolį arba širdies nepakankamumą.

Žmonės, kuriems pasitaiko epizodinis arba nuolatinis žemas kraujospūdis, turėtų reguliariai lankytis pas savo gydytojus, kad būtų stebimi galimi su žemu kraujospūdžiu susiję pavojai ir komplikacijos.

Tam tikroms gyventojų grupėms žemas kraujospūdis pasireiškia dažniau, todėl jos turėtų jį atidžiai stebėti, įskaitant:

• Vyresnio amžiaus žmonės: Senstant kraujagyslių elastingumas, kraujospūdį reguliuojantys hormonai ir įvairūs vaistai gali sukelti kraujospūdžio pokyčius. Dėl žemo kraujospūdžio vyresnio amžiaus žmonėms taip pat gali padidėti kritimo rizika.
• Nėščiosios: Būklė, žinoma kaip gulėjimo hipotenzijos sindromas arba aortokavalinis suspaudimo sindromas, gali sukelti žemą kraujospūdį nėščiosioms. Gulint ant nugaros arba dešiniojo šono, augančio vaisiaus svoris gali spaudžti nėščiosios pagrindinius kraujagysles, trukdydamas tinkamai kraujotakai ir sukeldamas žemą kraujospūdį.

Ką daryti, jei kraujospūdis per žemas: priežiūra namuose ir priemonės

Kadangi daugeliu atvejų žemas kraujospūdis, arba hipotenzija, nesukelia jokių simptomų ir netrukdo įprastinei kasdieninei veiklai, vaistų ar gydymo paprastai nereikia.

Tačiau aktyvios gyvenimo būdo priemonės, pavyzdžiui, tokios kaip nurodytos toliau, gali padėti sumažinti hipotenziją:

• Užtikrinkite, kad gertumėte pakankamą kiekį vandens.
• Laikykite kojas pakeltas arba dėvėkite kompresines kojines, kad kraujas kojose cirkuliuotų
• Laikykitės sveikos mitybos, vartodami maisto produktų, kuriuose gausu folato ir vitamino B12 – tai gali padėti išvengti anemijos ir palaikyti normalų kraujospūdį
• Lėtai keiskite kūno padėtį, pavyzdžiui, iš gulimos į sėdimą, o tada iš sėdimą į stovinčią, kad organizmo mechanizmai, reguliuojantys kraujospūdį, spėtų prisitaikyti prie padėties pokyčių

Kaip išvengti žemo kraujospūdžio

Jei turite ar patiriate žemo kraujospūdžio epizodus, apsvarstykite būdus, kaip jų išvengti, pavyzdžiui:

• Lėtai keiskite kūno padėtį (pvz., pereikite iš gulimos į sėdimą, o tada iš sėdimą į stovinčią).
• Gerkite daug skysčių, kad organizmas būtų pakankamai hidratuotas.
• Laikykitės sveikos mitybos, vartodami maisto produktų, kuriuose gausu vitamino B12 ir folio rūgšties, pvz., ankštinių, šparagų ir lapinių daržovių.
• Padidinkite fizinį aktyvumą, kad raumenys būtų geros būklės ir padėtų kraujui veiksmingai cirkuliuoti po visą kūną.
• Nešiokite kompresines kojines.

Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą

Net jei paprastai turite žemo kraujospūdžio, bet kokius pasireiškiančius požymius ar simptomus turėtų įvertinti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas:

• Svaigimas, galvos lengvumas ar apsvaigimas
• Neryškus regėjimas ar galvos skausmai
• Pykinimas
• Pusiausvyros praradimas ir kritimas

Kai kreipiatės į sveikatos priežiūros specialistą dėl žemo kraujospūdžio, galite tikėtis šių dalykų:

• Išsamią ligos istoriją ir visapusišką fizinę apžiūrą
• Laboratorinius tyrimus, pvz., hormoninių sutrikimų, tokių kaip cukrinis diabetas, arba kraujo ligų, pvz., anemijos, nustatymą
• Elektrokardiogramą, siekiant nustatyti bet kokius širdies ritmo sutrikimus, kurie galėtų sukelti žemą kraujospūdį
• Kitas intervencijas, nustatytas remiantis įtariama hipotenzijos priežastimi

Jei pasireiškia bet kokie šoko požymiai ar simptomai, nedelsdami iškvieskite greitąją medicinos pagalbą, kad būtų atliktas skubus įvertinimas:

• Šalta ir prakaituota oda
• Spartus kvėpavimas
• Per greitas arba per lėtas širdies ritmas
• Odos atspalvis tampa melsvas arba tamsus

Išvada:

Žemas kraujospūdis ne visada kelia pavojų, tačiau jei jis sukelia tokius simptomus kaip svaigimas, alpimas ar silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją. Tinkama hidratacija, subalansuota mityba ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti hipotenzijos epizodus, o staiga atsiradus sunkiems simptomams reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.