Migrenos tipai: simptomai, trukmė ir pagrindiniai skirtumai

Migrena gali trukti nuo kelių valandų iki trijų dienų.

Šis sudėtingas neurologinis sutrikimas sukelia pasikartojančius vidutinio sunkumo ar stiprius vienpusio galvos skausmo priepuolius bei kitus simptomus, pavyzdžiui, pykinimą ar jautrumą šviesai.

Priepuolių trukmė ir jų intensyvumas priklauso nuo migrenos tipo, konkretaus atvejo ir to, kaip valdote simptomus.

Kiek vidutiniškai trunka migrena

Migrenos simptomai paprastai trunka nuo vienos iki trijų dienų; retais atvejais žmonės jaučia simptomus savaitę ar ilgiau.

Kai kurie migreną turintys žmonės patiria aurą 10 minučių iki valandos prieš galvos skausmą; tai sukelia neurologinius pokyčius, pavyzdžiui, zigzago formos vaizdų ar šviesų matymą, sunkumus kalbant, dilgčiojimą ar badymo pojūtį, sumaištį ir raumenų silpnumą.

Migrena gali pasireikšti įvairiomis formomis, kurios skiriasi ne tik simptomais, bet ir jų trukme. Dažniausiai pasitaikanti yra migrena be auros – jai būdingas vienpusis galvos skausmas, pykinimas ir padidėjęs jautrumas šviesai. Tokie priepuoliai paprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų.

Migrena su tipine aura apima tiek pačią aurą (regos ar jutiminius sutrikimus), tiek įprastus migrenos simptomus, o jos trukmė taip pat siekia 4–72 valandas. Sudėtingesnė forma – migrena su smegenų kamieno aura, kuriai būdingi tokie simptomai kaip vertigo (nuolatinis galvos svaigimas), kalbos ir judėjimo sutrikimai. Ši būklė gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Hemipleginė migrena yra dar viena specifinė forma, kai pasireiškia aura kartu su vienpusiu raumenų silpnumu, regos ir kognityviniais sutrikimais. Neurologiniai simptomai dažniausiai trunka 20–60 minučių, o po jų sekantys migrenos simptomai gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Tinklainės migrena išsiskiria tuo, kad sukelia laikiną regos praradimą arba kitus regos sutrikimus vienoje akyje. Akių simptomai paprastai trunka apie 5 minutes, o galvos skausmas – apie valandą.

Menstruacinė migrena yra susijusi su hormoniniais pokyčiais – ji pasireiškia per tris dienas iki menstruacijų ir dvi dienas po jų, o jos trukmė siekia nuo 2 iki 72 valandų.

Galiausiai, lėtinė migrena diagnozuojama tada, kai galvos skausmas pasireiškia bent 15 dienų per mėnesį, iš kurių mažiausiai aštuonios dienos turi būdingus migrenos simptomus. Vieno epizodo trukmė dažniausiai yra 4–72 valandos.

Ilgiau nei 3 dienas trunkanti migrena

Daugeliu atvejų migrenos simptomai išnyksta per tris dienas. Tačiau retais atvejais migrena gali išsivystyti į komplikaciją, vadinamą status migrainosus arba sunkiai gydoma migrena – ilgai trunkantį galvos skausmą, pykinimą ir kitus migrenos simptomų priepuolius, kurie trunka ilgiau nei tris dienas. Simptomai tampa tokie stiprūs, kad dažnai tenka kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių.

Lėtinė migrena sukelia priepuolius, kurie trunka ilgiau ir pasireiškia dažniau. Ji apibrėžiama kaip 15 ar daugiau galvos skausmo dienų per mėnesį, sukeliančių kasdienius, beveik kasdienius arba vienas po kito einančius priepuolius.

Veiksniai, įtakojantys migrenos trukmę

Migreną gali sukelti įvairūs veiksniai, kurie taip pat įtakoja, kiek laiko trunka migrenos simptomai.

Tai gali būti įvairūs veiksniai, kurie skiriasi priklausomai nuo žmogaus, pavyzdžiui:

• Alkoholis: Daugelis žmonių teigia, kad raudonas vynas sukelia migrenos simptomus; alkoholis sukelia priepuolius praėjus nuo 30 minučių iki trijų valandų po jo išgėrimo.
• Dehidratacija: Nepakankamas vandens vartojimas taip pat siejamas su migrena; dehidratacija yra daugelio migreną turinčių žmonių priepuolių sukėlėjas.
• Mitybos veiksniai: Daugelis maisto produktų ir maisto priedų, įskaitant tamsųjį šokoladą, mononatrio glutamatą (MSG), vytintą mėsą, brandintus sūrius, fermentuotus maisto produktus, kofeiną ir aspartamą, gali prisidėti prie migrenos atsiradimo ir ją sukelti.
• Nuovargis: Per didelis nuovargis ar išsekimas yra dar vienas gerai žinomas migrenos sukėlėjas ir dažnas šios būklės požymis.
• Hormoniniai pokyčiai: Lytinių hormonų, ypač estrogeno, lygio pokyčiai taip pat sukelia arba sustiprina migrenos priepuolius. Be menstruacijų, estrogeno lygį gali paveikti kontraceptikai ar kiti vaistai.
• Šviesa: Ryški arba mirganti šviesa taip pat yra žinomas iššaukiantis veiksnys; fotofobija – jautrumas šviesai – yra dažnas migrenos simptomas.
• Kvapai: Tam tikri stiprūs kvapai, tokie kaip kvepalai ar dūmai, kai kuriems žmonėms siejami su migrenos priepuoliais.
• Prastas miegas: Pertraukiamas miegas, nemiga ir miego trūkumas gali sukelti sunkesnius ar dažnesnius priepuolius.
• Stresas: Stresas gali tiek sukelti, tiek pabloginti priepuolius; jis siejamas su naujais migrenos atvejais, taip pat su migrenos perėjimu į lėtinę formą.

Kaip sutrumpinti migrenos priepuolį, kai jis prasideda

Yra daug būdų, kaip palengvinti skausmą ir kitus migrenos simptomus. Kartu vartojami vaistai ir namų priemonės gali sutrumpinti priepuolius.

Vaistai

Migrenai gydyti yra įvairių vaistų, skirtų „išgelbėti“ jus nuo priepuolių simptomų.

Juos reikia vartoti, kai pasireiškia simptomai; jie yra tablečių, inhaliatorių arba injekcijų pavidalo ir apima:

• Be recepto parduodamus (OTC) skausmą malšinančius vaistus, pvz., Tylenol (acetaminofenas) arba tuos, kurių sudėtyje yra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), pvz., Advil (ibuprofenas), Aleve (naproksenas) arba Excedrin Migraine (kofeinas, aspirinas ir ibuprofenas) lengviems ar vidutinio sunkumo atvejams
• Receptiniai NVNU, pvz., „Elyxib“ (celekoksibas) arba „Indocin“ (indometacinas)
• Triptanai, pvz., „Imitrex“ (sumatriptanas) ir „Zomig“ (zolmitriptanas), skiriami vidutinio sunkumo ir sunkiais atvejais
• Ergotų dariniai (gauti iš tam tikrų grybų), pvz., „Migranal“ (dihidroergotaminas)
• Reyvow (lasmiditanas), kuris veikia smegenų cheminę medžiagą serotoniną

Namų priemonės

Be vaistų, yra keletas kitų būdų, kuriais galite pabandyti suvaldyti priepuolius:

• Pailsėti arba pailsėti tylioje, patogioje ir tamsioje vietoje
• Prireikus ant galvos uždėti vėsų kompresą arba į rankšluostį suvyniotą ledo maišelį maždaug 10 minučių
• Gerti daug vandens
• Pritemdyti šviesas, sumažinti triukšmo lygį

Pasikartojančios migrenos gydymas

Jei sergate lėtine arba dažnai pasikartojančia migrena, jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali apsvarstyti papildomų gydymo būdų taikymą.

Tai apima:

• Vaistai nuo kraujospūdžio: Toprol (metoprololis) ir Inderal XL (propranololis) yra vaistai nuo kraujospūdžio, kuriuos sveikatos priežiūros specialistai skiria migrenos priepuoliams išvengti.
• Vaistai nuo traukulių (ASM): Be traukulių gydymo, vaistai nuo traukulių, tokie kaip „Depakote“ (valproatas) ar „Topamax“ (topiramatas), yra profilaktiniai vaistai.
• CGRP antagonistai: Kalcitonino genui susijusio peptido (CGRP) antagonistai yra naujesnė migrenos vaistų klasė, pavyzdžiui, Ubrelvy (ubrogepantas) arba Nurtec OTD (rimegepantas), kurie blokuoja cheminę skausmo veiklą migrenos skausmo grandinėje.
• Botox (onabotulinumtoxinA) injekcijos: Sunkiuose atvejais šio toksino injekcijos gali paveikti nervų veiklą, sumažindamos galvos skausmų dažnį.
• Vaistai nuo vėmimo: Prochlorperazinas ir Reglan (metoklopramidas) yra vaistai, skirti gydyti pykinimą, kurį sukelia sunkesni migrenos atvejai.
• Neuromoduliacija: Ši terapija remiasi elektrinėmis arba magnetinėmis bangomis, skirtomis stimuliuoti smegenų dalis, susijusias su galvos skausmo veikla. Naudojami rankiniai prietaisai, dėvimos ausinės arba atliekama operacija, kurios metu po oda implantuojami elektrodai.

Prevencija

Be medicininių gydymo būdų, gyvenimas su migrena reiškia, kad reikia rasti būdų, kaip užkirsti kelią priepuoliams, keičiant gyvenimo būdą ir elgesį.

Prevencinės priemonės apima:

• Gerkite vandenį: Išvengite dehidratacijos – dažno migrenos išprovokavimo veiksnio – geriant daug vandens.
• Tinkamai maitinkitės: Sveika, subalansuota mityba paprastai palaiko jūsų sveikatą ir padeda kovoti su migrena; stenkitės valgyti kasdien tuo pačiu laiku ir vengti vėlyvų užkandžių.
• Fizinis aktyvumas: Reguliari fizinė veikla gerina miegą, mažina stresą ir turi daug kitų privalumų, padedančių išvengti migrenos. Siekite 150 minučių lengvos ar vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę, pavyzdžiui, bėgimo ar važiavimo dviračiu.
• Streso valdymas: Raskite sveikų būdų, kaip susidoroti su streso veiksniais; apsvarstykite meditaciją ar sąmoningumo praktiką, jogą, akupunktūrą ar lengvus fizinius pratimus.
• Miegas: Suaugusieji turėtų stengtis miegoti ne mažiau kaip septynias ar aštuonias valandas per naktį be pertraukų; eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu laiku.
• Iššaukiančių veiksnių stebėjimas: Veskite galvos skausmo dienoraštį, kad galėtumėte stebėti galvos skausmo laiką, stiprumą ir galimus iššaukiančius veiksnius, pavyzdžiui, maistą, vaistus ir kitus veiksnius. Tada imkitės priemonių jiems išvengti.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei galvos skausmas ar kiti simptomai nepagerėja arba pablogėja nepaisant gydymo, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Kreipkitės pagalbos, jei galvos skausmas trunka ilgiau nei 72 valandas, nes tai yra status migrainosus požymis.

Be to, kreipkitės pagalbos, jei sergate migrena ir esate nėščia, neseniai pagimdžiusi, vyresnė nei 65 metų arba turite lėtinių ligų ar vėžio istoriją.

Migrena nėra mirtina, tačiau jos simptomai gali būti panašūs į mirtinas ligas.

Nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos tarnybą, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:

• Karščiavimas, kaklo sustingimas, pykinimas ir vėmimas kartu su galvos skausmu
• Galvos trauma, sukelianti galvos skausmą
• Galvos skausmas, stiprėjantis per 24 valandas
• Nauji galvos skausmai, prasidėję sulaukus 50 metų
• Stiprus galvos skausmas po fizinio krūvio, pvz., keldami svorį ar intensyviai sportuodami
• Stiprus, vienpusis galvos skausmas, sutelktas ties akimi, kartu su tos akies paraudimu
• Nesuprantama kalba, regos pokyčiai, sumišimas, pusiausvyros praradimas, judėjimo sunkumai ar kiti neurologiniai simptomai
• Staigus, sprogstamas ar smarkus „griaustinio smūgio“ tipo galvos skausmas
• Staiga atsiradęs galvos skausmas, kurį laikote stipriausiu, kokį kada nors patyrėte

Išvada:

Migrena nėra vienalytė būklė – ji pasireiškia skirtingomis formomis, kurios gali ženkliai skirtis simptomais, trukme ir poveikiu kasdieniam gyvenimui. Nuo dažniausiai pasitaikančios migrenos be auros iki sudėtingesnių formų, tokių kaip hemipleginė ar smegenų kamieno aura lydima migrena, kiekviena jų reikalauja individualaus supratimo ir valdymo.

Tinkamas migrenos tipo atpažinimas yra svarbus žingsnis siekiant efektyvaus gydymo ir geresnės gyvenimo kokybės. Pastebėjus dažnus ar stiprėjančius simptomus, verta kreiptis į specialistus, kad būtų parinkta tinkamiausia gydymo strategija.