Gvajusos arbata: nauda, savybės ir vartojimas

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško natūralių alternatyvų kavai ir tradicinei juodajai ar žaliajai arbatai. Vienas iš gėrimų, sulaukiančių vis didesnio dėmesio tiek mokslininkų, tiek sveikos gyvensenos entuziastų, yra gvajusos arbata (angl. Guayusa tea). Šis natūraliai kofeino turintis gėrimas kilęs iš Amazonės regiono ir šimtmečius buvo vartojamas vietinių gyventojų kaip energijos, budrumo ir ištvermės šaltinis.

Šiandien gvajusos arbata vertinama ne tik dėl kofeino, bet ir dėl gausaus antioksidantų kiekio bei kitų biologiškai aktyvių junginių. Vis dėlto, kaip ir vartojant kitus kofeino turinčius gėrimus, svarbu žinoti ne tik galimą naudą, bet ir atsakingo vartojimo principus.

Kas yra gvajusos arbata?

Gvajusos arbata gaminama iš Ilex guayusa augalo lapų. Šis visžalis medis natūraliai auga Ekvadoro Amazonės regione, kur vietinės bendruomenės jo lapus naudoja jau kelis šimtus metų.

Skirtingai nei klasikinė žalioji ar juodoji arbata, gvajusos arbata nėra gaminama iš Camellia sinensis augalo. Nepaisant to, abu augalai pasižymi panašia savybe – natūraliu kofeino kiekiu bei antioksidantais.

Tradiciškai vietiniai gyventojai gvajusos arbatą geria anksti ryte prieš medžioklę ar sunkų fizinį darbą. Manoma, kad ji padeda palaikyti budrumą ir susikaupimą.

Kuo gvajusos arbata išsiskiria?

Gvajusos arbata dažnai apibūdinama kaip švelnesnio skonio nei žalioji arbata. Jai būdingas lengvas žolelių aromatas bei natūralus salstelėjęs poskonis.

Didžiausią susidomėjimą kelia jos sudėtis. Gvajusos lapuose randama:

• kofeino;
• chlorogeno rūgšties;
• polifenolių;
• flavonoidų;
• saponinų;
• teobromino;
• L-teanino pėdsakų;
• įvairių antioksidantų.

Būtent šių junginių derinys lemia mokslininkų susidomėjimą galimu gvajusos poveikiu sveikatai.

Maistinė sudėtis

Nors tiksli sudėtis priklauso nuo augimo sąlygų ir paruošimo būdo, pagrindiniai aktyvieji junginiai pateikti lentelėje.

Biologiškai aktyvus junginys	Galima reikšmė organizmui
Kofeinas	Padeda palaikyti budrumą ir dėmesio koncentraciją
Polifenoliai	Padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso
Chlorogeno rūgštis	Pasižymi antioksidacinėmis savybėmis
Flavonoidai	Prisideda prie antioksidacinio aktyvumo
Teobrominas	Natūraliai randamas kakavoje ir kai kuriuose augaluose

Gausus antioksidantų šaltinis

Viena labiausiai tyrinėjamų gvajusos savybių – didelis antioksidantų kiekis.

Antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus – nestabilias molekules, kurios gali skatinti oksidacinį stresą organizme. Ilgalaikis oksidacinis stresas siejamas su įvairiais senėjimo procesais ir lėtinėmis ligomis.

Lyginamieji laboratoriniai tyrimai parodė, kad gvajusos arbata pasižymi reikšmingu antioksidaciniu aktyvumu, kuris kai kuriais atvejais yra panašus į žaliosios ar juodosios arbatos.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad dauguma šių tyrimų buvo atlikti laboratorinėmis sąlygomis, todėl jų rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti žmogaus organizmui.

Galimas priešuždegiminis poveikis

Kai kurie tyrimai rodo, kad gvajusos sudėtyje esantys polifenoliai gali padėti mažinti uždegiminius procesus ląstelių lygmenyje.

Laboratoriniuose tyrimuose nustatyta, kad tam tikri augalo junginiai gali veikti uždegiminius mediatorius bei prisidėti prie oksidacinio streso mažinimo.

Tačiau kol kas nėra pakankamai aukštos kokybės klinikinių tyrimų, kurie leistų teigti, jog gvajusos arbata mažina uždegimą žmonėms. Todėl tokių savybių negalima laikyti įrodytu poveikiu.

Natūralus kofeino šaltinis

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi gvajusos arbatą, yra joje esantis natūralus kofeinas.

Kofeinas gali padėti:

• pagerinti budrumą;
• trumpam sumažinti nuovargio jausmą;
• pagerinti dėmesio koncentraciją;
• padidinti reakcijos greitį.

Tyrimai rodo, kad gvajusos kofeinas organizme pasisavinamas panašiai kaip kofeinas iš kavos ar žaliosios arbatos.

Kai kurie vartotojai teigia, kad gvajusos arbata suteikia tolygesnį energijos pojūtį nei kava, tačiau mokslinių įrodymų, patvirtinančių šį subjektyvų įspūdį, šiuo metu nepakanka.

Gvajusos arbata ir smegenų veikla

Kadangi gvajusos sudėtyje yra kofeino, jos poveikis daugiausia susijęs būtent su šiuo junginiu.

Saikingas kofeino vartojimas gali padėti:

• išlaikyti budrumą;
• pagerinti dėmesio koncentraciją;
• sumažinti mieguistumą;
• pagerinti trumpalaikį darbingumą.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad jautrumas kofeinui yra individualus. Vieniems žmonėms net nedidelis kiekis gali sukelti nemigą ar nervingumą, o kiti jį toleruoja gerokai geriau.

Galimas poveikis medžiagų apykaitai

Kai kurie laboratoriniai tyrimai rodo, kad gvajusos sudėtyje esančios chlorogeno rūgštys ir kiti polifenoliai gali dalyvauti įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose.

Vis dėlto šiuo metu nėra pakankamai klinikinių tyrimų, leidžiančių teigti, kad gvajusos arbata padeda mažinti kūno svorį, reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ar reikšmingai keičia medžiagų apykaitą.

Tokie teiginiai dažnai naudojami reklamoje, tačiau jų nepatvirtina pakankamai kokybiški moksliniai įrodymai.

Ar gvajusos arbata saugi?

Turimi toksikologiniai tyrimai rodo, kad gvajusos lapai laikomi saugiais vartoti kaip maisto produktas.

Tačiau pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas kofeino kiekiui.

Sveikiems suaugusiesiems dauguma tarptautinių sveikatos organizacijų rekomenduoja neviršyti maždaug 400 mg kofeino per dieną iš visų šaltinių.

Kofeino kiekis viename gvajusos arbatos puodelyje gali skirtis priklausomai nuo:

• naudojamo lapų kiekio;
• plikymo trukmės;
• produkto gamintojo;
• paruošimo būdo.

Galimi šalutiniai poveikiai

Per didelis kofeino kiekis gali sukelti:

• nerimą;
• rankų drebėjimą;
• širdies plakimo padažnėjimą;
• nemigą;
• galvos skausmą;
• dirglumą;
• virškinimo diskomfortą.

Šie simptomai dažniausiai susiję ne su pačia gvajusos arbata, o su kofeino pertekliumi.

Ar gvajusos arbata gali mažinti geležies pasisavinimą?

Kaip ir žaliojoje ar juodojoje arbatoje, gvajusos lapuose randama polifenolių ir taninų.

Moksliniai tyrimai rodo, kad taninai gali sumažinti neheminės geležies (gaunamos iš augalinio maisto) pasisavinimą.

Todėl žmonėms, kuriems diagnozuotas geležies trūkumas arba mažakraujystė, rekomenduojama arbatos negerti kartu su pagrindiniais valgiais.

Kaip paruošti gvajusos arbatą?

Dažniausiai rekomenduojama:

1. Užvirinti vandenį ir leisti jam šiek tiek atvėsti iki maždaug 90–95 °C.
2. Į puodelį įberti 1–2 arbatinius šaukštelius džiovintų gvajusos lapų.
3. Užpilti vandeniu.
4. Plikyti 5–7 minutes.
5. Pagal skonį galima pagardinti citrina ar medumi.

Kuo ilgiau arbata plikoma, tuo daugiau kofeino ir kitų aktyviųjų medžiagų pereina į gėrimą.

Kam reikėtų vartoti atsargiai?

Prieš reguliariai vartojant gvajusos arbatą, verta pasitarti su gydytoju, jei:

• laukiatės ar žindote;
• sergate širdies ir kraujagyslių ligomis;
• turite padidėjusį kraujospūdį;
• esate jautrūs kofeinui;
• vartojate stimuliuojančius vaistus.

Gvajusos arbata ar kava?

Savybė	Gvajusos arbata	Kava
Kofeinas	Yra	Yra
Antioksidantai	Gausu	Gausu
Skonis	Švelnus, žolelių	Intensyvus
Natūralūs polifenoliai	Taip	Taip
Tradicinis vartojimas	Amazonės regionas	Visame pasaulyje

Nei vienas gėrimas nėra objektyviai geresnis – pasirinkimas priklauso nuo individualaus skonio, kofeino toleravimo ir bendros mitybos.

Svarbiausi faktai

• Gvajusos arbata gaminama iš Ilex guayusa augalo lapų, kilusių iš Amazonės regiono.
• Joje natūraliai yra kofeino, polifenolių ir kitų antioksidantų.
• Tyrimai rodo, kad gvajusos arbata pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, tačiau dauguma įrodymų kol kas gauti laboratoriniuose tyrimuose.
• Saikingas kofeino vartojimas gali padėti palaikyti budrumą ir dėmesio koncentraciją, tačiau per didelis kiekis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
• Žmonėms, jautriems kofeinui ar turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų, gvajusos arbatą rekomenduojama vartoti atsakingai ir, prireikus, pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.