Ką organizme lemia teisingas vitaminų ir maisto papildų vartojimas?

Vitaminai ir maisto papildai tapo neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalimi. Vieni juos renkasi siekdami sustiprinti imuninę sistemą, kiti – pagerinti energijos lygį, palaikyti kaulų, odos ar širdies sveikatą. Tačiau vien tik papildų vartojimas negarantuoja naudos. Didelę reikšmę turi tai, ar jie vartojami tinkamai, ar atsižvelgiama į individualius organizmo poreikius ir ar laikomasi rekomenduojamų dozių.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai vartojami vitaminai ir mineralai gali padėti užpildyti tam tikrų maistinių medžiagų trūkumus, tačiau jie negali pakeisti visavertės mitybos. Netinkamai vartojami papildai ne tik gali būti neveiksmingi, bet kai kuriais atvejais ir padidinti nepageidaujamų reiškinių riziką.

Kodėl organizmui reikalingi vitaminai ir mineralai?

Vitaminai ir mineralai dalyvauja beveik visuose organizmo procesuose. Jie reikalingi energijos apykaitai, nervų sistemos veiklai, imunitetui, hormonų sintezei, kaulų stiprumui, kraujo gamybai bei audinių atsistatymui.

Kai kurių maistinių medžiagų organizmas pats negamina arba jų pagamina nepakankamai, todėl jos turi būti gaunamos su maistu arba, esant poreikiui, su maisto papildais.

Dažniausiai nustatomi šių medžiagų trūkumai:

• vitamino D;
• vitamino B12;
• folio rūgšties;
• geležies;
• kalcio;
• magnio;
• jodo.

Trūkumas gali išsivystyti dėl nesubalansuotos mitybos, tam tikrų ligų, vaistų vartojimo, nėštumo, vyresnio amžiaus ar sutrikusio maistinių medžiagų pasisavinimo.

Kas vyksta organizme, kai papildai vartojami tinkamai?

Jeigu vitaminas ar mineralas vartojamas tada, kai jo iš tikrųjų trūksta, organizmas gali palaipsniui atkurti normalias atsargas ir pagerinti tam tikras fiziologines funkcijas.

1. Papildomos maistinių medžiagų atsargos

Vienas svarbiausių tinkamo papildų vartojimo privalumų – galimybė kompensuoti nustatytus maistinių medžiagų trūkumus.

Pavyzdžiui:

• vitaminas D padeda palaikyti normalią kaulų ir imuninės sistemos veiklą;
• vitaminas B12 svarbus nervų sistemai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai;
• geležis padeda palaikyti normalią deguonies pernašą organizme;
• folio rūgštis ypač svarbi planuojant nėštumą ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.

Tinkamai papildžius trūkstamas medžiagas, dažnai pagerėja laboratoriniai rodikliai ir sumažėja su trūkumu susijusių simptomų.

2. Geresnis maistinių medžiagų pasisavinimas

Ne mažiau svarbu ne tik ką vartojame, bet ir kaip vartojame.

Kai kurios maistinės medžiagos pasisavinamos geriau vartojamos kartu, o kitos gali konkuruoti tarpusavyje.

Tuo tarpu kai kuriais atvejais rekomenduojama papildus vartoti atskirai.

Pavyzdžiui:

• kalcis gali mažinti geležies pasisavinimą;
• didelės cinko dozės gali trukdyti vario įsisavinimui.

Todėl prieš vartojant kelis papildus vienu metu verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

3. Organizmas gauna tik tiek, kiek jam reikia

Dažnai manoma, kad kuo daugiau vitaminų – tuo geriau. Tačiau tai nėra tiesa.

Vandenyje tirpūs vitaminai (pvz., vitaminas C ir B grupės vitaminai) pertekliniais kiekiais dažniausiai pašalinami su šlapimu.

Tačiau riebaluose tirpūs vitaminai:

• A;
• D;
• E;
• K

kaupiasi organizme, todėl ilgą laiką vartojant per dideles dozes gali padidėti nepageidaujamų reiškinių rizika.

Todėl labai svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių.

Ar papildai gali pakeisti sveiką mitybą?

Trumpas atsakymas – ne.

Specialistai pabrėžia, kad net geriausias multivitaminų kompleksas negali pakeisti subalansuotos mitybos.

Maiste esančios maistinės medžiagos veikia kartu su:

• skaidulomis;
• antioksidantais;
• fitocheminėmis medžiagomis;
• baltymais;
• sveikaisiais riebalais.

Šių medžiagų papildai dažniausiai neatkuria.

Todėl pirmiausia rekomenduojama:

• valgyti daugiau daržovių;
• rinktis vaisius;
• vartoti pilno grūdo produktus;
• įtraukti ankštinius produktus;
• valgyti riešutus ir sėklas;
• rinktis kokybiškus baltymų šaltinius.

Papildai turėtų būti naudojami tik tada, kai jų iš tikrųjų reikia.

Kada papildai gali būti rekomenduojami?

Kai kurioms žmonių grupėms papildai gali būti ypač naudingi.

Dažniausiai jie rekomenduojami:

• nėščiosioms (folio rūgštis);
• vyresnio amžiaus žmonėms;
• veganams ir vegetarams (vitaminas B12);
• žmonėms, kuriems nustatyti laboratoriniai trūkumai;
• sergantiems malabsorbcijos sindromais;
• vartojantiems tam tikrus vaistus.

Tokiais atvejais papildų vartojimas turėtų būti pagrįstas individualiais poreikiais.

Kodėl svarbu laikytis vartojimo režimo?

Tyrimai rodo, kad papildų veiksmingumas labai priklauso nuo nuoseklumo.

Naudinga:

• vartoti tuo pačiu metu kiekvieną dieną;
• naudoti vaistų ar papildų dėžutes;
• pasižymėti vartojimą kalendoriuje;
• stebėti savijautą ir simptomus.

Tokia sistema padeda nepamiršti papildų ir lengviau įvertinti jų poveikį.

Ar svarbi papildų forma?

Šiandien galima rinktis įvairias papildų formas:

• tabletes;
• kapsules;
• minkštąsias kapsules;
• skystus papildus;
• guminukus;
• miltelius.

Nėra įrodymų, kad viena forma būtų universaliai veiksmingesnė už kitą. Svarbiausia – produkto kokybė, tinkama dozė ir vartojimo reguliarumas.

Papildo forma dažniausiai pasirenkama pagal:

• patogumą;
• rijimo galimybes;
• individualius poreikius.

Dažniausi mitai apie vitaminus

Mitas Nr. 1 – kuo daugiau, tuo geriau

Didesnės dozės nebūtinai reiškia didesnę naudą.

Kai kurių vitaminų perteklius gali būti žalingas.

Mitas Nr. 2 – papildai gali pakeisti maistą

Papildai nėra maisto pakaitalas.

Sveika mityba išlieka pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis.

Mitas Nr. 3 – visi žmonės turi vartoti multivitaminus

Papildų poreikis labai individualus.

Kai kuriems žmonėms jų gali visai nereikėti.

Ar papildai gali sąveikauti su vaistais?

Taip.

Kai kurie vitaminai ir mineralai gali paveikti vaistų veikimą.

Pavyzdžiui:

• vitaminas K gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais;
• kalcis gali sumažinti kai kurių antibiotikų pasisavinimą;
• geležis gali paveikti tam tikrų vaistų absorbciją.

Todėl visuomet verta informuoti gydytoją ar vaistininką apie visus vartojamus papildus.

Kaip išsirinkti kokybišką papildą?

Renkantis papildą rekomenduojama atkreipti dėmesį į:

✔ aiškiai nurodytą sudėtį;

✔ rekomenduojamą paros dozę;

✔ patikimą gamintoją;

✔ trečiųjų šalių kokybės sertifikatus;

✔ galiojimo datą;

✔ tinkamas laikymo sąlygas.

Taip pat svarbu nepirkti papildų vien dėl populiarių reklaminių pažadų.

Kada verta atlikti tyrimus?

Ne visais atvejais papildus reikėtų pradėti vartoti savarankiškai.

Laboratoriniai tyrimai gali būti naudingi, jei:

• jaučiate nuolatinį nuovargį;
• įtariamas geležies ar vitamino B12 trūkumas;
• priklausote rizikos grupei dėl vitamino D stokos;
• sergate lėtinėmis ligomis;
• gydytojas rekomenduoja stebėti tam tikrų maistinių medžiagų kiekį.

Tai leidžia tiksliau parinkti reikalingus papildus ir išvengti perteklinio vartojimo.

Svarbiausi faktai

• Vitaminai ir mineralai geriausiai veikia tada, kai vartojami pagal individualų poreikį ir rekomenduojamas dozes.
• Maisto papildai gali padėti kompensuoti nustatytus maistinių medžiagų trūkumus, tačiau jie nepakeičia subalansuotos mitybos.
• Kai kurios maistinės medžiagos geriau pasisavinamos vartojamos kartu, o kitas rekomenduojama vartoti atskirai.
• Per didelės tam tikrų vitaminų dozės gali būti žalingos, todėl daugiau ne visada reiškia geriau.
• Prieš pradedant vartoti naujus papildus, ypač jei vartojami vaistai ar sergama lėtinėmis ligomis, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.