Ar saugu valgyti pelėsinį sūrį?

Ar pelėsis ant sūrio visada pavojingas?

Ar pelėsiais apaugęs sūris yra saugus valgyti, priklauso nuo sūrio rūšies, pelėsio tipo ir jūsų sveikatos būklės. Nors dažniausiai pelėsis ant maisto reiškia, kad produktą reikia išmesti, sūrio atveju situacija yra sudėtingesnė. Skirtingai nei daugelis kitų maisto produktų, kai kurie sūriai sąmoningai gaminami naudojant specialias pelėsių kultūras.

Įprastai pelėsis ant duonos, vaisių ar kitų greitai gendančių produktų yra aiškus gedimo požymis. Tokį maistą vartoti pavojinga, nes jis gali sukelti apsinuodijimą. Tačiau sūris yra išimtis, todėl svarbu įvertinti, su kokio tipo produktu susiduriate.

Sūriai, kuriuose pelėsis yra natūrali dalis

Tam tikri sūriai gaminami naudojant kontroliuojamas pelėsių rūšis, kurios suteikia produktui išskirtinį skonį, aromatą ir tekstūrą. Šie pelėsiai yra saugūs vartoti ir yra svarbi technologinio proceso dalis.

Pavyzdžiui, tokie sūriai kaip Roquefort, Gorgonzola, Stilton ir Brie gaminami naudojant specialias pelėsių kultūras. Mėlynieji sūriai pasižymi marmurine struktūra ir intensyvesniu skoniu, o baltą žievelę turintys sūriai, tokie kaip Brie, brandinami su paviršiniu pelėsiu, kuris yra visiškai saugus.

Svarbu suprasti, kad šiuose sūriuose esantis pelėsis nėra gedimo požymis – jis yra planuotas ir kontroliuojamas gamybos proceso elementas.

Kada pelėsis rodo sūrio gedimą?

Visai kita situacija susiklosto tuomet, kai pelėsis atsiranda ten, kur jo neturėtų būti. Jei ant varškės, tepamo sūrio ar kitų minkštų, didelio drėgnumo sūrių pastebite pūkuotą žalią, pilką ar juodą pelėsį, tai dažniausiai reiškia, kad produktas sugedo.

Minkšti sūriai turi daug drėgmės, todėl pelėsiai ir bakterijos juose plinta greitai ir gali prasiskverbti giliai į vidų. Net jei pelėsis matomas tik paviršiuje, nematoma jo dalis gali būti išplitusi visame produkte. Tokiais atvejais sūrį reikėtų nedelsiant išmesti.

Pelėsis ant kietųjų sūrių: ar galima išpjauti?

Kietųjų sūrių atveju rizika dažnai yra mažesnė. Tokie sūriai kaip Čederis ar Parmezanas yra tankios ir sausos struktūros, todėl pelėsiui sunkiau prasiskverbti giliai į vidų.

Jei ant kieto sūrio atsirado nedidelė pelėsio dėmelė, ją galima pašalinti. Rekomenduojama nupjauti maždaug 2,5 cm storio sluoksnį aplink ir po pažeista vieta. Svarbu, kad peilis neliestų paties pelėsio, nes taip galima užkrėsti likusią sūrio dalį. Likusi, nepažeista dalis paprastai išlieka saugi vartoti.

Vis dėlto jei pelėsio yra daug arba jis giliai įsiskverbęs, geriau nerizikuoti ir produktą išmesti.

Kodėl negalima pasikliauti „uostymo testu“?

Daugelis žmonių mano, kad pakanka užuosti ar paragauti nedidelį gabalėlį, kad įsitikintų produkto saugumu. Tačiau tai nėra patikimas metodas. Net jei sūris nekvepia blogai, jame gali būti pavojingų patogenų.

Tokie mikroorganizmai kaip Escherichia coli (E. coli), Listeria ar Salmonella gali sukelti rimtą apsinuodijimą maistu. Šie patogenai ne visada pakeičia produkto kvapą ar skonį, todėl ragauti abejotino sūrio nereikėtų.

Kam maisto sauga ypač svarbi?

Maisto saugai ypatingą dėmesį turėtų skirti žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, taip pat nėščiosios. Šioms grupėms net ir nedidelė bakterinė infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų.

Tokiais atvejais rekomenduojama rinktis tik patikimos kilmės sūrius be atsitiktinio pelėsio požymių ir vengti bet kokių abejonių keliančių produktų.

Svarbiausi dalykai

Pelėsiais brandinti sūriai, tokie kaip Roquefort ar Brie, yra saugūs, nes gaminami naudojant specialias pelėsių kultūras.

Kietuosius sūrius su nedideliu paviršiniu pelėsiu dažnai galima vartoti, jei išpjaunama apie 2,5 cm aplink pažeistą vietą.

Minkšti sūriai su atsitiktiniu žaliu ar pūkuotu pelėsiu turėtų būti išmetami. Jei kyla abejonių dėl produkto saugumo, geriausias sprendimas – jo nevartoti.